Ugianskis (Ugenskis) Andrius Matas

Andrius Matas Ugianskis (Ugenskis,1816–1870) – lietuvių filologas, leksikografas, mprofesorius, mokslininkas.
Jis gimė 1816 m. gegužės 9 d. Taručių kaime (Knašiuose), Kurtuvėnų parapija, Šiaulių rajonas. 1840 m. baigė Kražių gimnaziją, kurioje vienas iš jo mokytojų buvo Motiejus Valančius. 1841 m. išvyko į Rusiją ir čia 1845 m. baigė Kazanės universitetą, 1846 m. buvo paskirtas dirbti Simbirsko, o 1849 m. – graikų kalbos vyriausiuoju mokytoju Kazanės gimnazijose. 1850 m. Kazanės universitete apgynė disertaciją tema „De statu reipublicae Atheniensium sub Pericle“ (nebuvo išspausdinta) ir jam buvo suteiktas graikū literatūros magistro laipsnis. Nuo 1861 m. vasario 17 d. dėstė graikų kalbą Kazanės universitete. Čia jam suteiktas profesoriaus vardas.

Kelerius metus ėjo istorijos-filologijos fakulteto sekretoriaus pareigas. Apie 1869 m. žurnale „Ministierstva narodnogo Prosvieščenija“ išspausdino straipsnį „O priedislovii Fuklidida s kritiko istoričeskoj točki zrenija“ ir rašinį apie lietuvių kalbos savybes („O svojstvach litovskago jazyka“).

„Lietuvių enciklopedijoje“ (Bostonas, 1965, p. 128–129) nurodyta, kad yra išlikę 5 A. M. Ugianskio „laiškai M. Valančiui (1858 II 28, 1858 IV 14, 1859 V 11, 1859 X 1 ir 1860 VII 25; I išsp. „Mūsų Senovėje“ II 1937, II–IV – „Tautoje ir Žody“ VII 1931, V – „Tiesos Kely“ 1938) ir 1861 I 26 laiškas L. Ivinskiui (liet. jo vertimas išspausdintas „Vieny­bėje Lietuvininkų“ 27 1892, o iš ten jo iš­traukos – „Mitteilungen der Litauischen Literarischen Gesellschaft“ III : 5 1892). Tuose laiškuose ryškiai atsispindi Ugianskio pat­riotizmas, karšta gimtosios kalbos meilė ir jos aukštinimas, taip pat tikrai daukantiškas nusistatymas prieš lenkus, netgi tie­siog jų neapykanta. 1859 X 1 laiške Ugianskis su kartėliu prisiminė, kaip mokykloje lenkai mokytojai jį ir jo moksladraugius dėl ne­pakankamos lenkų kalbos mokėjimo pra­vardžiuodavę juodais žemaičiais ir kaip jie tokius mokytojus laikę priešais „ir tuo pa­čiu jutome, kad mes ne lenkai“. Tame pa­čiame laiške Ugianskis labai apgailestavo, kad A. Mickevičius, nors ir vadinęs save lietuviu, rašęs betgi lenkiškai, o toji kalba lietu­viams primenanti jų fizinę ir moralinę pražūtį. Savo korespondenciją su Valan­čiumi Ugianskis pradėjo lietuvišku laišku (1858 II 28); nebedrįsęs betgi tęsti susirašinėji­mo lietuviškai, kai gavęs lenkišką Valan­čiaus atsakymą. 1859 X 1 Ugianskis vėl prašė Valančių, kad jam leistų ir pats rašytų lietuviškai. Tačiau ir sekantis Ugianskio laiškas lenkiškas; matyt, Valančius nenorėjo su­sirašinėti lietuviškai.

Ugianskis rašė lietuvių kalbos žodyną ir prašė Valančių padėti jam „šiame moksliniame ir drauge tautiniame reikale“. Valančius jam siuntinėjo liet. knygas ir teikė patarimų. Be jo pagalbos Ugianskis, kaip jis pats rašė Ivinskiui, nieko nebūtų galėjęs padaryti. Iš Valančiaus Ugianskis gavęs 580 žodžių. Savo žo­dynui Ugianskis ketinęs duoti antraštę „Surinki­mas musu kałbos żodziu del busęnczio kanakuomet Lietuwiszko žodinio“. Ugianskis buvo surinkęs apie 100.000 liet. žodžių, įtraukda­mas žodynan skirtingas tarmines lytis, taip pat ir painesnes etimologines formas. Žo­džius Ugianskis rinko iš knygų, nes gyvoji liet. kalba jam nebuvo prieinama. Iš L. Ivins­kio patyręs, kad šis irgi rengiąs žodyną, Ugiankis jam patarė rinkti kasdienės kalbos žo­džius, drauge siūlydamas sujungti abu žo­dynus ir išleisti abiejų vardu. Ugianskis tikėjosi, kad jo žodyną išleisianti Petrapilio moks­lų akademija.

Savo laiškuose Ugianskis ne kartą reiškė norą nuvažiuoti ar net ir visai grįžti Lietuvon. Ivinskiui rašė, kad rūpinęsis perkeliamas Lietuvon ir todėl net du kartus atsisakęs užimti romėnų ar graikų literatūros ka­tedrą Kazanėje, lūkuriuodamas iškėlimo Lietuvon ar bent Petrapilin. Prašė Ivins­kį pranešti, ar nesą kur Lietuvoje lotynų kalbos mokytojo vietos. Ypač norėjęs Ugiankis persikelti Vilniun, tik ten, deja, nebuvę vietos. Valančiui 1860 VII 25 rašė, kad po 9 metų, kai jau būsiąs laisvas nuo tarny­bos, grįšiąs Lietuvon.“

A.M. Ugianskis mirė 1870 m. spalio 19 d. Kazanėje (Rusija), taip ir nespėjęs sugrįžti į Lietuvą. Paliko nebaigtą Lietuvių kalbos žodyną, kuriam jau buvo sudaręs apie 100 000 žodžių kartoteką.

 

Parengė Loreta Sungailienė

 

Naudota literatūra:

  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija https://www.vle.lt/straipsnis/andrius-matas-ugianskis/.
  2. Pauliukonis P., „Ugenskis Andrius“, Lietuvių enciklopedija, Bostonas, 1965, t. 32, p. 127–128.

 

 

Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 

. Lietuvių filologas, leksikografas.
Gimė 1816 m. gegužės 9 d. Knašiuose (Šiaulių r.). Mirė 1870 m. spalio 19
d. Kazanėje. 1840 m. baigė Kražių gimnaziją, 1845 m. – Kazanės
universitetą. Dirbo Simbirsko, Kazanės gimnazijose. Nuo 1861 m. –
Kazanės universiteto klasikinės filologijos profesorius. Rengė didelį
lietuvių kalbos žodyną. Buvo sudaręs apie 100 000 žodžių kartoteką
(žodyno rankraštis neišliko). Bendravo su Motiejumi Valančiumi, Laurynu
Ivinskiu. Norėjo sugrįžti į Lietuvą ir čia atsidėti žodyno darbui.

 

 

 

 

 

 

 

Informacija atnaujinta 2007 07 23

 

 

 

Smush Image Compression and Optimization