Andrius Matas Ugianskis (Ugenskis,1816–1870) – lietuvių filologas, leksikografas, mprofesorius, mokslininkas.
Jis gimė 1816 m. gegužės 9 d. Taručių kaime (Knašiuose), Kurtuvėnų parapija, Šiaulių rajonas. 1840 m. baigė Kražių gimnaziją, kurioje vienas iš jo mokytojų buvo Motiejus Valančius. 1841 m. išvyko į Rusiją ir čia 1845 m. baigė Kazanės universitetą, 1846 m. buvo paskirtas dirbti Simbirsko, o 1849 m. – graikų kalbos vyriausiuoju mokytoju Kazanės gimnazijose. 1850 m. Kazanės universitete apgynė disertaciją tema „De statu reipublicae Atheniensium sub Pericle“ (nebuvo išspausdinta) ir jam buvo suteiktas graikū literatūros magistro laipsnis. Nuo 1861 m. vasario 17 d. dėstė graikų kalbą Kazanės universitete. Čia jam suteiktas profesoriaus vardas.
Kelerius metus ėjo istorijos-filologijos fakulteto sekretoriaus pareigas. Apie 1869 m. žurnale „Ministierstva narodnogo Prosvieščenija“ išspausdino straipsnį „O priedislovii Fuklidida s kritiko istoričeskoj točki zrenija“ ir rašinį apie lietuvių kalbos savybes („O svojstvach litovskago jazyka“).
„Lietuvių enciklopedijoje“ (Bostonas, 1965, p. 128–129) nurodyta, kad yra išlikę 5 A. M. Ugianskio „laiškai M. Valančiui (1858 II 28, 1858 IV 14, 1859 V 11, 1859 X 1 ir 1860 VII 25; I išsp. „Mūsų Senovėje“ II 1937, II–IV – „Tautoje ir Žody“ VII 1931, V – „Tiesos Kely“ 1938) ir 1861 I 26 laiškas L. Ivinskiui (liet. jo vertimas išspausdintas „Vienybėje Lietuvininkų“ 27 1892, o iš ten jo ištraukos – „Mitteilungen der Litauischen Literarischen Gesellschaft“ III : 5 1892). Tuose laiškuose ryškiai atsispindi Ugianskio patriotizmas, karšta gimtosios kalbos meilė ir jos aukštinimas, taip pat tikrai daukantiškas nusistatymas prieš lenkus, netgi tiesiog jų neapykanta. 1859 X 1 laiške Ugianskis su kartėliu prisiminė, kaip mokykloje lenkai mokytojai jį ir jo moksladraugius dėl nepakankamos lenkų kalbos mokėjimo pravardžiuodavę juodais žemaičiais ir kaip jie tokius mokytojus laikę priešais „ir tuo pačiu jutome, kad mes ne lenkai“. Tame pačiame laiške Ugianskis labai apgailestavo, kad A. Mickevičius, nors ir vadinęs save lietuviu, rašęs betgi lenkiškai, o toji kalba lietuviams primenanti jų fizinę ir moralinę pražūtį. Savo korespondenciją su Valančiumi Ugianskis pradėjo lietuvišku laišku (1858 II 28); nebedrįsęs betgi tęsti susirašinėjimo lietuviškai, kai gavęs lenkišką Valančiaus atsakymą. 1859 X 1 Ugianskis vėl prašė Valančių, kad jam leistų ir pats rašytų lietuviškai. Tačiau ir sekantis Ugianskio laiškas lenkiškas; matyt, Valančius nenorėjo susirašinėti lietuviškai.
Ugianskis rašė lietuvių kalbos žodyną ir prašė Valančių padėti jam „šiame moksliniame ir drauge tautiniame reikale“. Valančius jam siuntinėjo liet. knygas ir teikė patarimų. Be jo pagalbos Ugianskis, kaip jis pats rašė Ivinskiui, nieko nebūtų galėjęs padaryti. Iš Valančiaus Ugianskis gavęs 580 žodžių. Savo žodynui Ugianskis ketinęs duoti antraštę „Surinkimas musu kałbos żodziu del busęnczio kanakuomet Lietuwiszko žodinio“. Ugianskis buvo surinkęs apie 100.000 liet. žodžių, įtraukdamas žodynan skirtingas tarmines lytis, taip pat ir painesnes etimologines formas. Žodžius Ugianskis rinko iš knygų, nes gyvoji liet. kalba jam nebuvo prieinama. Iš L. Ivinskio patyręs, kad šis irgi rengiąs žodyną, Ugiankis jam patarė rinkti kasdienės kalbos žodžius, drauge siūlydamas sujungti abu žodynus ir išleisti abiejų vardu. Ugianskis tikėjosi, kad jo žodyną išleisianti Petrapilio mokslų akademija.
Savo laiškuose Ugianskis ne kartą reiškė norą nuvažiuoti ar net ir visai grįžti Lietuvon. Ivinskiui rašė, kad rūpinęsis perkeliamas Lietuvon ir todėl net du kartus atsisakęs užimti romėnų ar graikų literatūros katedrą Kazanėje, lūkuriuodamas iškėlimo Lietuvon ar bent Petrapilin. Prašė Ivinskį pranešti, ar nesą kur Lietuvoje lotynų kalbos mokytojo vietos. Ypač norėjęs Ugiankis persikelti Vilniun, tik ten, deja, nebuvę vietos. Valančiui 1860 VII 25 rašė, kad po 9 metų, kai jau būsiąs laisvas nuo tarnybos, grįšiąs Lietuvon.“
A.M. Ugianskis mirė 1870 m. spalio 19 d. Kazanėje (Rusija), taip ir nespėjęs sugrįžti į Lietuvą. Paliko nebaigtą Lietuvių kalbos žodyną, kuriam jau buvo sudaręs apie 100 000 žodžių kartoteką.
Parengė Loreta Sungailienė
Naudota literatūra:
- Visuotinė lietuvių enciklopedija https://www.vle.lt/straipsnis/andrius-matas-ugianskis/.
- Pauliukonis P., „Ugenskis Andrius“, Lietuvių enciklopedija, Bostonas, 1965, t. 32, p. 127–128.
Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
. Lietuvių filologas, leksikografas.
Gimė 1816 m. gegužės 9 d. Knašiuose (Šiaulių r.). Mirė 1870 m. spalio 19
d. Kazanėje. 1840 m. baigė Kražių gimnaziją, 1845 m. – Kazanės
universitetą. Dirbo Simbirsko, Kazanės gimnazijose. Nuo 1861 m. –
Kazanės universiteto klasikinės filologijos profesorius. Rengė didelį
lietuvių kalbos žodyną. Buvo sudaręs apie 100 000 žodžių kartoteką
(žodyno rankraštis neišliko). Bendravo su Motiejumi Valančiumi, Laurynu
Ivinskiu. Norėjo sugrįžti į Lietuvą ir čia atsidėti žodyno darbui.
Informacija atnaujinta 2007 07 23