Žemaitijos dvarai, iš kurių kultūros vertybės 1940–1941 m. pateko į Žemaičių muziejų „Alka“

   

Žemaitijos muziejuje „Alka“ moksliniame archyve saugoma byla „Apie Žemaitijos dvarus (istorija, rinkiniai ir kt.)“ (ŽMA MA 544). Ją sudaro 9 tekstai (bendra apimtis – 74 puslapiai). Keturi darbai skirti Biržuvėnų,  du – Platelių dvarui. Viename aptariamas grafų Pliaterių dailės rinkinys Žemaičių muziejuje „Alka“, dar kitame – Žemaitijos dvarų istorija. Šių tekstų autoriai yra „Alkos“ muziejaus darbuotojai Zita Dargaitė, Regina Bartkienė, O. Jokubauskienė, Rimantas Petrikas.

Pirmupju šioje byloje įsegtas R. Petriko tekstas, kuriame kartu su trumpa Žemaitijos dvarų ypatybių apibūdinimu ir raidos XV–XIX  a. apžvalga pateiktas dvarų, iš kurių dalis turto pateko į Žemaičių muziejų „Alka“, sąrašas. Jis itin įdomus tuo, jog čia pateikta  žinių ne tik apie iki šiol dar neblogai išlikusius Žemaitijos dvarus, jų buvusius šeimininkus, bet ir tuos dvarus bei dvarelius, jų šeimininkus, kuriuos laikas jau suspėjo ištrinti iš žmonių atminties. Šis sąrašas padeda  muziejininkystės, menotyros specialistams sėkmingiau eiti 1940 m. nacionalizuotuose Žemaitijos dvaruose buvusių meno vertybių paieškų keliu.

 

Apžvelgęs sąlygas, kuriomis valdžios nurodymu į Žemaičių muziejų „Alka“ buvo pradėta gabenti vertybes iš nacionalizuotų Žemaitijos dvarų, R. Petrikas pažymi, kad tais metais muziejininkai dirbo gana atsakingai. Iki šiol muziejuje „Alka“ yra saugomi Kultūros paminklų apsaugos įstaigos komisijos, kuriai vadovavo muziejaus direktorius Pranas genys, sudaryti sąrašai, kuriuose suregistruotos dvarų meno vertybės. Sąrašuose nurodomas vertybių savininkas (valdytojas) ir kiek bei kokių daiktų iš dvaro paimta. Anot R. Petriko, šiuos sąrašus galima suskirstyti į dvi grupes: a) turto nusavinimo aktai; b) eksponatų priėmimo kvitai. R. Petrikas pažymi, kad kol kas neaišku, ar egzistuoja skirtumai tarp jų surašymo aplinkybių. Nusavinimo aktuose minimi 28, o kvituose dar 9 dvarai (juose kartojasi ir keletas aktuose paminėtų dvarų, tačiau į antrąjį skaičių jie nebeįtraukiami)“.

Iš minėtų sąrašų matyti, jog ano meto Švietimo komisariato įgalioti asmenys 1940 m. aplankė 37 dvarus trijose žemaitiškose apskrityse. Nustatyta, kad muziejuje papildomai dar saugoma ir iš Dirkstelių bei Renavo dvarų atvežti įvairūs daiktai (dokumentai, knygos). Anot R. Petriko, nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis jie pateko į muziejų.R. Petriko sudarytame sąraše minimi 39 dvarai, priklausę anuo metu buvusioms keturioms apskritims. Iš aktų matyti, kad 1940 m. į Žemaičių muziejų „Alka“ iš dvarų atvežamų vertybių kiekiai labai įvairavo. R. Petrikas nurodo, kad iš Kentralių dvaro paimta tik viena knyga, iš Žlibinų ir Zdoniškės dvarų – po vieną paveikslą, o iš Platelių parvežtus daiktus reikia skaičiuoti šimtais, kur dar apie 10 000 vienetų dokumentų archyvas!

R. Petriko sudarytame sąraše dvarai sugrupuoti pagal tarpukario Lietuvos administracinį suskirstymą, skliausteliuose nurodant ir dabartinę teritorinę priklausomybę. Dvarų savininkai (valdytojai) nurodyti remiantis turto nusavinimo aktais bei kvitais, o taip pat knygoje „Lietuvos TSR Valstybinės žemės ūkio komisijos protokolai 1940 m.“ pateiktais duomenimis. Tuo atveju, kai viename ir kitame šaltinyje savininkai (valdytojai) nurodomi skirtingi, sąraše pateikiamos abi pavardės. Anot muziejininko, šis sąrašas, suradus naujesnių duomenų, ateityje gali būti ir papildytas bei patikslintas. Žemiau pateiktame sąraše duomenys išdėstyti abėcėlės tvarka pagal šiuo metu egzistuojančius rajonus ir savivaldybes.

 

Buvusi Kretingos apskritis

 

Gargždų valsčius (dab. Klaipėdos rajonas):

  1. Vėžaičių dvaras (Volmeris / K., J. Jašinskai).

 

Kartenos valsčius (dab. Kretingos rajonas):

  1. Mikoliškės dvaras (Juozapas Bronušas).

 

Kretingos valsčius (dab. Kretingos rajonas):

  1. Kretingos dvaras (A., A. Tiškevičiai).

 

 

Buvusi Mažeikių apskritis (dab. Mažeikių rajonas):

 

Židikų valsčius (dab. telšių apskrities Mažeikių rajonas):

  1. Renavo dvaras (Ronne).

 

 

Buvusi Tauragės apskritis

 

Švėkšnos valsčius (dab. Šilutės rajonas):

  1. Vilkėnų dvaras (Janina Broel Pliaterienė).

 

 

Buvusi Telšių apskritis

 

Alsėdžių valsčius (dab. Plungės rajonas):

  1. Gegrėnų dv. (Ernst ir Irmgarda Druve);
  2. Gegrėnų II dvaras (Felicitas von Holstinghausen-Holsten).

 

 

Platelių valsčius (dab. Plungės rajonas): 1. Platelių dvaras (Liudvikas Šuazelis-Gufjė (Louis de Choiseul-Gouffier);

  1. Šateikių dvaras (Elena Broel Pliaterienė).

 

Plungės valsčius (dab. Plungės rajonas):

  1. Bukontės dvaras (Antanas Andrijauskas);
  2. Kelpšiškių dvaras (Jadvyga Bružienė);
  3. Lekemės dvaras (Juozapas lapiškas / K. Vaitkevičius);
  4. Milašaičių dvaras (V. Petkevičienė);

5 Milašaičių dvaras (L. Žudickis);

  1. Žlibinų dvaras (Elena Laucevičienė / J. Šukštienės įpėdiniai arba K. Grigula).

 

Luokės valsčius (dab. Telšių rajonas):

  1. Biržuvėnų dvaras (Gorskiai);
  2. Degučių dvaras (Jurgis Godliauskas);
  3. Graudušių dvaras (Marija Grinivickienė (Grineveckienė);
  4. Kentralių dvaras (Jadvyga Brenšteinienė / Kr. Andrijauskaitė);
  5. Naujikų dvaras (Zofija Gužauskienė);
  6. Pavirvytės dvaras (Liubomiras Bocerskis).

 

Telšių  valsčius (dab. Telšių rajonas):

  1. Dirkstelių dvaras (Kristina Potulickienė);
  2. Džiuginėnų dvaras (Perkovskiai);
  3. Kumpikų dvaras (L. Kryževičius);
  4. Siraičių dvaras (L. Andrijauskas).

 

Varnių valsčius (dab. Telšių rajonas):

  1. Burbiškių dvaras (Vladas Sakalauskas);
  2. Gotautiškės dvaras (Vladislava Montvilienė);
  3. Pavandenės dvaras (Z. Sakelis);
  4. Panakotės dvaras (K. Skirmontas);
  5. Zdoniškės dvaras (D., J. Monstavičiai);
  6. Žebenkavo dvaras (Adolfina Pečkauskaitė).

 

Žarėnų valsčius (dab. Telšių rajonas ir Rietavo savivaldybė):

  1. Kegų dvaras (Vanda Radvilavičienė);
  2. Kereliškės dvaras (Jankauskis);
  3. Legų (?) dvaras (?);
  4. Lenkaičių dvaras (Olga Jacevičienė);
  5. Medingėnų dvaras (Kazys Šukšta).

 

Rietavo valsčius (dab. Rietavo savivaldybė):

  1. Giliogirio dvaras (M. Kaveckas);
  2. Rietavo dvaras (J. Ržašauskas).

 

Tverų valsčius (dab. Rietavo savivaldybė):

  1. Eidininkų dvaras (Jadvyga Karalevičienė / J. Malinauskaitė).

 

 

***

 

Gana didelis kultūros vertybių, anksčiau priklausiusių Žemaitijos dvarams, į Žemaičių muziejų „Alka“ pateko Antrojo pasaulinio karo ir vėlesniais metais. Čia yra saugoma  meno vertybių ir iš Plungės kunigaikščių  Oginskių rūmų.

 

 

 

Parengta pagal 2003 m. žurnalo „Žemaičių žemė“ numeryje 3-iame paskelbtą informaciją Donato Tytuvos straipsnyje „Muziejuje – kultūros vertybės iš Žemaitijos dvarų“ (p. 43–45)

 

Nuotraukoje – paveikslo „Vandens malūnas“ (ZAM D 186), 1940 m. iš Platelių dvaro patekusio į Žemaičių muziejų „Alka“, fragmentas. Dailininkas nežinomas

 

 

Smush Image Compression and Optimization