Taškeliai, trikampėliai, rombai ir apskritimai, linijos ir zigzagai – paslaptingi archajiniai dirbinių ornamentai šiandien mums mena sunkiai įmenamas priešistorės paslaptis. Jas atskleisti telšiškiai pakviesti į Žemaičių kaimo muziejų, kur vyko Europos archeologijos dienų renginys „Ornamentas: kaip kūrė grožį priešistorėje?“.
Europos archeologijos dienos – 2024-aisiais šeštus metus Lietuvoje vykstantis tarptautinis renginys, skirtas archeologijos mokslui bei archeologiniam paveldui pristatyti. Tarp 38 dalyvių, prisijungusių prie Europos archeologijos dienų, šiais metais buvo ir Žemaičių muziejus „Alka“. Kartu su projektą iš dalies finansavusia Telšių rajono savivaldybe muziejus pakvietė į patyriminę Lietuvos priešistorės kelionę.
Pakeliauti laiku drauge su eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ nariais panoro Telšių Žemaitės, „Džiugo“ bei Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazistai bei kiti muziejuje viešintys lankytojai, kurie klausė pasakojimų apie senuosius ornamentus, archeologijos estetiką, stebėjo, kaip senovės lietuviai pasidarydavo amuletus ar papuošalus iš gintaro, kaip lipdydavo puodus bei juos ornamentuodavo. Skirtingų edukacinių veiklų turinį papildė iečių mėtymas ir šaudymas iš lanko.
Susirinkusius pasveikino Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė, archeologijos dienų tęstinumo būtinybę akcentavo kultūrinės komunikacijos specialistė Monika Sudintaitė.
Europos archeologijos dienas kasmet inicijuoja Lietuvos nacionalinis muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Lietuvos archeologijos draugija, Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Paskaitą „Amatai ir priešistorė“ skaitė Žemaičių muziejaus „Alka“ archeologas, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto lektorius dr. Gvidas Slah. Jis taip pat pristatė muziejaus turimų archeologinių vertybių laikinąją parodą, papasakojo apie saugomus radinius rinkiniuose.
Apie Lietuvos aukso – gintaro – savybes, unikalumą ir reikšmę pasakojo edukatorius Gintaras Markevičius, akcentuodamas net tautos identiteto formavimąsi įvairiais laikotarpiais per gintarą. Pasak edukatoriaus, tai ne tik medžiaga, žadinanti fantaziją, bet ir savotiška laiko mašina, gebanti išsaugoti nuorodas į praeitį, prieš milijonus metų gyvenusius gyvūnus, augalus. Istoriškai gintaras labai embivalentiškas ir jo vertės skalė labai plati: nuo primityvaus kičo iki itin vertingų dirbinių.
Senovinės puodininkystės edukaciją ir lipdytinės keramikos ornamentavimą pristatė keramikė Vita Vaitkevičienė. Didžioji dalis jos demonstruojamų puodų nulipdyti pagal įvairiuose muziejuose turimus archeologinius radinius. Žemaičių kaimo muziejuje rengtos edukacijos metu puodynėms ornamentuoti pristatytos įvairios priemonės: nuo lininių virvelių iki sudžiūvusios žolės kamuoliukų. Įkvėpimo pagauti lankytojai nulipdė net 17 indų, kurie vėliau bus išdegti ir grąžinti savininkams.
Ką mums davė Europos archeologijos dienos? Atsakymus. Priėmę iššūkį leistis į grožio paieškas, išgirdome, kaip gyveno mūsų protėviai. Sulaukėme atsakymų į klausimus apie priešistorės grožio supratimą, apie žmogų ir amžiną bei fundamentalų jo troškimą – puošti, marginti bei gražinti savo aplinką.
Nuotrauka „Molinukai“ – iš Žemaičių muziejaus „Alka“ archyvo
Žemaičių muziejaus „Alka“ informacija