Žemaitijoje fotografija ankščiausiai pasiekė Telšių apylinkes. Telšiuose Žemaitijos fotografijos centras išsilaikė iki 1933 m.
Seniausias, iki šiol išlikęs mėgėjiškų fotonuotraukų rinkinys Žemaitijos regione yra iš Platelių. Tai grafo Šuazelio dvare 1863 m. darytos nuotraukos. Juose daugiausia įamžinti Platelių dvaro gyventojai. Nuotraukos saugomos Telšių kraštotyros muziejuje.
Pirmasis Telšių fotografas buvo I. Romaškevičius. Jis dirbo 1870-1878 metais.
1920-1933 m. Telšių fotografai entuziastai buvo aktyviausi parodų dalyviai Lietuvoje. Po 1933 m. iš žemaičių iniciatyvą perėmė Kaunas.
Juzefas Perkovskis (1896-1940 m.). Džiuginėnų dvaro savininkas. Fotografavo nuo 1928 m. B. Buračo, J. Bulhako įtaka
J. Petrauskas (1890-1944 m.). Parašė fotografijos vadovėlį, tačiau jo neišspausdino. Leido atvirukus. Daug jo nuotraukų saugoma Telšių kraštotyros muziejuje.
Paulina Mongirdaitė (1865-1916m.). Pirmoji moteris fotografė Lietuvoje. Dirbo Palangoje. Fotografuoti mokėsi Varšuvoje. Beje, XX a. pradžioje Rusijoje, Amerikoje, Prancūzijoje fotografių moterų nebuvo ir tikAnglijoje tuo metu dirbo garsioji D. Kameron.
Ignas Stropus (1884-1959). Žymiausias pajūrio fotografas. Dirbo Palangoje. Garsėjo meniškomis pajūrio nuotraukomis. Leido atvirukus, išėjo jo fotografijų rinkinys. I. Stropus yra fotografavęs šiuos žymius kultūros ir meno veikėjus: Butkų Juzę, J. Basanavičių, V. Krėvę-Mickevičių, J. Jablonskį ir kt.
Telšių zonoje XX a. pirmoje pusėje dirbo šie fotografai profesionalai: A. Epelis (1920-1940) ir V. Šaknys (1930-1940) iš Rietavo, J. Gurvičius (1920 m.), V. Tomanovas (1935 m.) iš Mažeikių, K. Motuza, J. Vaišnoras, A. Bružokas, Tryškių gyventojas K. Budginas (1934-1938).
Parengta pagal V. Juodakio albumą „Lietuvos fotografijos istorija 1854–1940”
Paulinos Mongirdaitės nuotraukoje – Kretingos dvaro parko fragmentas XX a. pradžioje