Ant daugelio net ir naujos statybos namų ir butų durų gali pamatyti užrašyta +K+M+B. Tai – Trijų Karalių (Kasparo, Merkelio ir Baltazaro) vardų pirmosios raides ir kryželiai. Kiekvienam karaliui skirtas kryželis, rašomas prieš jo vardą, reiškia išminčiaus šventumą. Raidės ir kryželiai pagal tradiciją turėtų būti užrašyti ne bet kaip ir ne bet su kuo, o Trijų Karalių dieną bažnyčioje pašventinta kreida. Tikima, kad užrašius šias raides namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių.
Trys Karaliai graikiškai – epiphaneia („pasirodymas“, „apsireiškimas“). Krikščionys šia švente (simboliniu trijų išminčių – Kasparo, Merkelio, Baltazaro – apsilankymu pas Kūdikėlį Jėzų Kristų) – pagerbia trigubą Dievo apsireiškimą.
Trijų Karalių diena dažniausiai švenčiama sausio 6-ąją. Lietuvoje tai kilnojama šventė, pažymima sekmadienį – laikotarpiu nuo sausio 2 iki 8 dienos. Sausio 6-ąją pasibaigia 13 dienų besitęsiantis kalėdinis (tarpušvenčio) laikotarpis, kai pažymimas saulės sugrįžimas. Sakoma, kad nuo Kalėdų iki Trijų Karalių diena pailgėja per gaidžio žingsnį. Nuo seno tą dieną vaikščioja persirengėliai (dažniausiai gandrai, arkliai, žydai, meškos, kartu su Trimis Karaliais – angelas ir kt.). Balys Buračas knygoje „Lietuvių kaimo papročiai“ (Vilnius, 1993, p. 161) nurodo, kad „Žemaičiuose tokie „karaliai“ pasipuošia iškilmingais drabužiais, pamėgdžiodami senovės karius ar kunigaikščius, kartais net „aukso“ karūnas užsideda. Šarvai irgi karališkai atrodo. Na, o jau „angelas“, „karalių“ palydovas, tai tikrai puikiai atrodo, lyg, rodos, būtų iš dangaus atskridęs. Vaikučiams tokia gražuma padaro neišdildomą įspūdį“.
Dabar miestuose dažniausiai vaikšto, sutiktus žmones su švente sveikina puošniais, senoviškais karalių, vaidilų, krivių, senovės karių apdarą primenančiais rūbais persirengę suaugę vyrai. Pagal tradiciją jie nešasi saulės atvaizdą arba krivulę. Miestuose vaikštoma pagrindinėmis gatvėmis, kaimuose lankomos sodybos, užsukus į namus giedamos giesmės, šeimininkams linkima sėkmės, prašoma dovanų. Persirengėlių apsilankymas sodyboje laikomas jos pagerbimu, tad dažnai šeimininkai juos pavaišina.
Trijų Karalių šventės pavadinimas Lietuvoje prigijo neseniai. Anksčiau ji buvo vadinama Krikštais, Atarašais, Žvaigždžių diena. Seniau per Tris Karalius svarbus buvo gyvybės medžio jovaro motyvas.
Jau minėtoje „Lietuvių kaimo papročių“ knygoje (p. 164) B. Buračas pažymi, kad „Kalėdos-Trys Karaliai – toks dviejų savaičių linksmalaikis, kiek tik jaunos širdys valioja“.
Tarpušvenčiu (nuo Kalėdų iki Trijų Karalių) mūsų krašte būdavo įvairių draudimų. Nerekomenduodavo šventvakariais sunkių darbų dirbti, nebent tik plunksnas pešioti. Negalima ir verpti, nes kandys gali sukapoti siūlus.
Seniau po Trijų Karalių pradėdavo samdyti žmones darbams.
Burtai, žaidimai
* Kupiškio rajono Kėginių kaime užrašytas toks Trijų Karalių šventės žaidimas: Trijų Karalių vidunaktį reikia žiūrėti į mėnulį. Vieną valandą pažiūrėjus, reikia nusiprausti, tada valandą žiūrėti, o po to atsigulti. Užmigus pasirodys balta, neaiški šmėkla, ir tu nubusi. Jei šmėkla klaus – tu atsakysi, jei tu klausi – šmėkla atsakys; taip sužinosi savo ateitį.
* Reikia paimti pašventintos Trijų Karalių kreidos, susirasti tokią vietą, kur nė vienas žmogus nėra dar stovėjęs, ir apibrėžti apie save tokį ratą, kokį tik gali pasiekti. Tada reikia pašaukti kipšiuką ir paprašyti jo duoti konkrečią sumą pinigų. Duos, tačiau pinigus iš jo rankų imti negalima. Reikia paprašyti, kad jis juos įmestų į ratą. Kai pinigai bus rate, reikia paklausti „Ar aš tau neskolingas?“ Jei atsakys „ne“, galima pasiimti pinigus ir eiti namo.
Naudota literatūra:
- „Trys karaliai“, Vikipedija. Laisvoji enciklopedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Trys_karaliai (žr. 2023-01-03).
Parengė Gintarė Žemaitytė
P. Mockevičiaus nuotraukoje – Trys_Karaliai ir Angelas Berzore_XX a. 4 deš. Nuotraukos fragmentas iš Žemaitijos nacionalinio parko archyvo