Šiemet, kai pažymime Lietuvos didžiojo etmono, iškilaus karvedžio, Žemaičių seniūno, Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus (1570–1661) mirties 400 metų jubiliejų, mąstydami apie šią iškilią asmenybę ir jo darbus, mintimis vėl ir vėl nusikeliame į pačiame Lietuvos–Latvijos paribyje esantį Skuodą. Šio miesto istorija glaudžiai susijusi su didikais Chodkevičiais. 1568 m. Žygimantas Augustas tuometinį miestelį padovanojo Jono Karolio Chodkevičiaus (1570–1661) tėvui, Lietuvos didžiajam maršalkai, Livonijos valdovui, Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimaičiui Chodkevičiui (apie 1537–1579). Jis 1572 m. gegužės 17 d. Skuodui išrūpino miesto teises ir pavadino jį Johanesburgu (šis pavadinimas miestui neprigijo). Po Chodkevičių Skuodas perėjo didikų Sapiegų žinion.
Skuodas rašytiniuose šaltiniuose pradėtas minėti nuo 1253 metų. Jis plačiai žinomas tuo, kad čia 1259 m. vyko lietuvių kariuomenės ir Livonijos ordino mūšis, dabar vadinamas Skuodo vardu. Jame gausi ir gerai ginkluota kalavijuočių armija buvo sumušta lietuvaičių.
Šiandien Skuodo kraštą taip pat garsina iškilūs žmonės – čia gimę, sėmęsi išminties, žemaitiškos kantrybės. Iš čia kilusių žymių kariškių nedaug. Tikėtina, kad daugiau tokių, kurie tų kariškių žygius tyrinėja ir apie juos rašo. Vienas iš jų Skuodo rajone – žurnalistas, tautodailininkas, kraštotyrininkas, kelių leidinių autorius Juozas Vyšniauskas. Jis gimė 1944 m. balandžio 13 d. Skuodo rajono dabartinės Aleksandrijos seniūnijos Klauseikių kaime. 1968 m. baigęs Telšių taikomosios dailės technikumą pradėjo dirbti mokytoju, po 6 metų (nuo 1974-ųjų) – spaudoje, Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ redakcijoje. Dirbdamas baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. 1991–1996 m. buvo Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ vyriausiasis redaktorius. Yra paskelbęs vertingų publikacijų krašto kultūros ir istorijos temomis. Daugelį metų buvo aktyvus Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Žurnalistų sąjungos narys. 1992 m. daug prisidėjo kuriant Skuodo muziejų, kartu su bendraminčiais yra suorganizavęs keletą rajono tautodailininkų kūrybos stovyklų. 2011 m. apdovanotas Simono Daukanto premija, 2013 m. jam suteiktas Skuodo rajono garbės piliečio vardas.
Išėjęs į užtarnautą poilsį, daugiausiai laiko skiria krašto istorijos tyrimo darbams ir knygų rengimui spaudai. 1991–2013 m. spaudai parengė 10 leidinių: „Mano gimtasis Klauseikių kaimas“ (1991 m.), „Skuodas: kuršių ir žemaičių žemė: informacinis leidinys“ ( 1995 m.), „Skuodo žemė“ (1999 m.), „Skuodo žemės žmonės“ (2003 m.), kartu su fotografu Jonu Danausku – „Skuodo žemė“ (2005 m.), „Skuodo žemės šviesuoliai“ (2006 m.), „Dvaras prie Aleksandrijos: Kaunackiai – garbinga Simono Daukanto giminės šaka“ (2009), kartu su seserimi Marija Jankauskiene – „Gydytojas Vaclovas Intas“ (2011), „Fotografija Klauseikių kaime 1905–2012 metais“ (2013).
Na o 2017 m. jis skaitytojams padovanojo ir naują knygutę „Skuodo grafystė“. Gausiai iliustruotame leidinyje dėmesį patraukia publikacijos „Kuo įdomi ir nepakartojama Skuodo žemė?“, „Ką mena švedkapiai ir žuvėdų tvenkiniai?“, „Skuodo grafystė“, „Kur kalvelė, ten dvaras“, „Evangelikai Skuodo istorijoje“, „Skouda boužė“, „Traukiniu iš Klaipėdos į Kauną – pro Skuodą“, „Kodėl žemaitis nepaklusnus, užsispyręs?“, „Malūno ir kino teatro savininkas“, „Mokytoja iš Gintalaičių bajorkaimio“.
Juozas Vyšniauskas savo biografiją rašo toliau, o kartu naujais faktais papildo ir Skuodo rajono istoriją. Sėkmės Jam!
Danutė Ramonaitė Mukienė