Pateikė L. Girčius:
Negalima duonos peiliu riekti, jos visos neišėmus iš pečiaus – atšoks likusioji po pečium; galima tik laužte laužti.
Pateikė Anastazija Končienė :
Kad ožkos nešoktų per tvorą, joms reikia uodegas kiek papjauti.
Jei arklys iš kinkymų paleistas voliojasi, „eina ranka“ (sekasi tam, kuris jį laiko). (Yra ir L. Tautkus sakęs I. Končiaus pastaba)
Šv. Domicėlės dieną reikia diegti (sodinti) cebules (svogūnus) arba tai daryti reikėtų prieš šv. Joną – paskutiniojoj pietnyčioj (penktadienį). Gerai užderės.
Sėk tada, kai sėjelis (paukštis) šaukia: „Sėk, sėk, sėk“. – Tada gerai užderės.
Jei moteris nėščia, turi saugotis žmonių, su kuriais yra piktuoju (susipykusi): gali perkirsti jos pėdas, ir tada vaikas gims su įskelta lūpa.
Jei nėščia eina pro numirėlį ar padvėsusį, smirdantį gyvulį, turi užsikišti nosį – kitaip jos gimusiam vaikui iš burnos eis dvokiantis kvapas („vāka dvasė smirdies“).
Pateikė L. Tautkus:
Jei žmogus, turintis „gerą ranką“ nukerpa plaukus, šie augs, o jei ne, tai neaugs. Tas pats ir ką nors perkant: nuo vieno perkant išeina ant gero, nuo kito – ant blogo. To labai ir žydai laikosi.
Kad vanagas vištų negaudytų, reikia ant kartės pastatyti melnyčią, ant iešmo pakabinti arklio ar karvės kaukolę.
Peteikė Boleslovas Grossas:
Jei oras riba, tai gera sėti, bet pasėta bus prieš lietų.
Jei akmenys šlapi, bus lietaus.
Jei žirnius sėsi pučiant šiaurės vėjui, bus kieti, neišvirinami, jei vakariniui pučiant, tai kirmys. Geriausiai sėti pučiant rytų ar pietų. Rytinis užvis geriausias.
Jei grūdus pilsi į miltuotą maišą, tai daigumas sumažės, o kviečiai ir miežiai išpiešuos.
Jeigu obelis neobuoliauja, reikia atkasti jos didžiąją šaknį, ją perskelti ir įkalti alksninį kylį. Obuoliaus.
Jeigu šv. Jurgio rytą daug šalo, bus daug šieno.
Jei kumelė voliodamasi apsivertė, ves arkliuką, o jei ne – kumelinę.
Išėjęs sėti pirmą saują berk į šiaurės pusę ir sėti pradėk nuo šiaurės pusės – paukščiai neles.
Kas yra įpratęs trikojus grandyti, tam per vestuves bus baisi audra.
Jei kokį rytą apynys greitai auga, tada sėk – užderės, jei lėtai – nesėk.
Spaliais negalima gyvulių kreikti – laukas prisiveis usnų.
Kviečius sėti reikia obelims žydint. Jei obelis gerai megs, bus kviečiai geri, ir antraip.
Kai padangėje debesys kamuoliniai („obuoluoti“), sėk bulves.
Senovėje miežių nesėdavo tol, kol obuolio neišmesdavo per stogą.
Su besilaukiančia kumele negali rugių vagoti – išsimes.
Kokio plauko sodyboje („bute“) yra šermunėliai, tokio plauko ir gyvulius reikia laikyti.
Einant žvejoti reikia žiūrėti, kad niekas nematytų, ypač moterys, – kitaip nesiseks.
Jei kumelė veda kumeliuką ant sauso pašaro, bus stiprus, o jei ant jaunos žolės, bus bejėgis ir nediktas. Jei kumeliukas yra atsivestas ant jauno pašaro, kol dar yra sniego, tai atrodys visais metais senesnis.
Reikia saugoti, kad karvės nepriėstų kur nors braškių lapų – pieną pames.
Kad karvės nesirgtų kraujo liga, pavasarį joms reikia duoti po kvortą varlės kurkalų.
Nesėk jauną mėnesį iki 3 kartų. Jei ir geri bus javai, tačiau nesulaikys varpų – suklups. O bulbės vandeniu patižusios liks.
Jei karvės ar kumelės pilvo dešinė pusė yra didesnė, gims arkliukas ar jautukas, o jei kairioji – bus antraip.
Kanapius sėja saulei nusileidus, kai sugula paukščiai, kad šie nematytų, kur lesti. Ir su kviečiais taip pat daro.
Kai laikui atėjus o karvė negauna jaučio, tiek laiko ji būna užtrūkusi, kiek laiko praėjo kol ji apsibėgo.
*Kad arklys turėtų gražius karčius, nukirpk karčius gruodyje, kai jaunas mėnuo – paugs stambūs.
Kad žąsiukai būtų sveiki,ką tik išperėtiems ir nieko neėdusiems duok po 3 karčiuosius pipirus ir lašinių.
Varnos žąsiukų negaudys, jei išleisdamas juos į lauką nuo grabnyčinės žvakės bent po lašelį ant kiekvieno užlašinsi vaško. (Alimienė Šilo taip darė ir ko ne visi tuoj išdvasiojo)
Kas nemyli katės ir šuns, tam nevesis gyvuliai.
Gaspadoriai negali naikinti nereikalingų gyvulių – nebsiseks.
Kuris veršiukas ar kumeliukas ką tik atsivestas turi per nugarą tamsesnę driūžę, tas ir paaugęs plauko neatmainys.
Jei vesi kumelę prie troškusio driganto, tai ir kumelys bus troškęs.
Jei drigantas turi raupas, tai ir kumelys turės. Tas pats ir su kumele.
Jeigu ant paskutiniųjų kojų per kelį arklys turi duobelę (iš vidaus) tuščią – gerai, jei ji yra pilna, minkšta – įgaus kaulyčes.
Moteriškė negali šuniukų ar kačiukų skandinti – neskani bus jos virta kruopynė. Kiti sako, būk tai ir duoną tokiai nevyks (nesiseks) iškepti – bus be raugo.
Moteriškė „be zlasties“ (nesupykusi) duonos geros neiškeps. Jei kepsi nesupykęs, duona bus be raugo ir nevykusi.
Pupos, pasėtos savaitės pabaigoje, tik žydės, o ankščių nemegs. Pradžioje savaitės pupas pasėjęs, jų turėsi sočiai.
Baikščiam kumeliui reikia savo dvasią pūsti į nasrus – pasidarys jaukus ir prisirišęs prie žmogaus.
Norint turėti piktus šunis, reikia juos palakinti žmogaus krauju.
Sėmenų negalima sėti šv. Petronėlės dieną: pasėsi, o juos iškrės.
Nuo Sekminių iki šv. Troicės nieko negalima sėti, o labiausiai sėmenų – prapuls žolėse, nes ta nedėlia vadinasi žoline.
Miežių negalima sėti tada, kai danguje matosi mėnulis – išeis į piešas.
Miežių negalima sėti rugiams plaukiant – bus trumpos varpos (pakris į rugius).
Miglotą ar drėgną dieną negalima sėti bulvių – bus patižusios.
Jei šeimynykščiui pjaunant atsitinka taip, kad jam tenka pjauti paskutinę pradalgę, tai jis ir kitais metais pjaus.
Kokiuose šmotuose (vietose) – šlapiuose ar sausuose – pavasarį rugiai geresni, į tokius taikyk ir linus sėti.
Kopūstus reikia sodinti prieš saulėgrįžą: kai sugrįš saulė, sugrįš ir kopūstai į rasodninką.
Kai gandras išmeta iš lizdo vaiką, bus blogi metai, trūks žmonėms maisto, o jei išmeta kiaušį, bus geri metai, augs viskas kaip pyragai su kiaušiais po pečiaus kepti.
Perkūnui griaudint negalima plaukioti – tuojau į pliką trenkia. Ir senovėje, būk tai, perkūnas Dievaitis, pamatęs pliką griešninką, visados jį nutrenkdavęs.
Jei kumelę prie driganto vesi pandėly (pirmadienį), uterninke (antradienį), ketverge (ketvirtadienį) – bus arkliukas, jei kitomis dienomis – kumelinis.
Norint išnaikinti žiurkes, reikia tose vietose, kuriose jos veisiasi, pridėlioti medžio, į kurį buvo trenkusi perkūnija, gabaliukų arba padėti melnyčią ant stogo, kartės galą atremti į lubas – nuo bildesio žiurkės išbėgs.
Jeigu pavasarį smarkūs vėjai nudaužo jaunas medžių metūges, tai rudenį taip nulaužys miežių varpas.
Jei žiemą po eglėmis yra daug nubirusių metūgių, tai tais metais gerai užderės miežiai ir bulbės.
Jei batvinius sodinsi jauname mėnesyje, bus daug lapų, o jei į pabaigą, bus gerų gumbų.
Kas vasarojų sėja esant jaunam mėnesiui, gali tikėtis gerų, minkštų šiaudų, kas per paraižą – daug grūdų, o kas į pabaigą – nei grūdų, nei šiaudų gerų nematys.
Arklių negalima statyti ant žąsies mėšlo – susirgs užandėmis.
Rugius senovėje pjaudavo tada, kai šeimininkas, įėjęs į dirvos vidurį, semdamas su kepure per varpas, rasdavo kepurėje grūdų. Tada grūdai jau būdavo priėję ir sakydavo, kad galima pjauti.
Obelei skiepus galima imti tik nuo obels su obuoliais – tik tada obuoliaus.
Rugius sėjant reikia žiūrėti, kad būtų šiaurės vėjas (kirminai nekirs). Toliau: jei baravykai pirmieji kirmyja, tai ankstyvuosius kirs, jei paskutinieji, tai vėlyvuosius ir t. t. (Daug kas yra sakęs, sesuo, švogeris taip pat – I. Končiaus pastaba)