Ši XX a. pradžioje Lietuvos karininkų iniciatyva pastatyta dviejų aukštų, Palangos kurortui būdingos stilistikos medinė vila yra Birutės alėjoje (namo numeris 46), prie sankryžos su J. Simpsono (anksčiau – H. Senkevičiaus) gatve. Ji keliolika metų buvo populiari tarp Lietuvos karininkų (nuo 1924 m. – Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo valdininkų klubo), o 1934 m. tapo Liubomiro Bociarskio nuosavybe. Jis vilą pavadino Ramovės vardu. L. Bociarskis 1935 m. suremontavo pastatą ir į pradėjo ją nuomoti karininkams, jų šeimoms, kitiems su Lietuvos kariuomene susijusiems žmonėms. Žinoma, kad čia lankydavosi Palangos burmistras dr. Jonas Šliūpas (1861–1944), Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, laikraščio „Apžvalga“ leidėjas Jurgis Lėbartas (1869–1946), tarpukario Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis, gydytojas, archeologas, generolas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas Vladas Nagius Nagevičius. Antrojo pasaulinio karo metais čia gyveno Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, Klaipėdos sukilimo vadas Martynas Jankus. Lietuvoje pradėjus šeimininkauti sovietams, vila 1940 m. gruodžio 31 d. perėjo Sovietų armijos žinion.
1945–1993 m. vila turėjo keletą savininkų: po Antrojo pasaulinio karo pastatas buvo perduotas Palangos miesto Tarybos fondui, 1955 m. – kurorte veikusiai sanatorijai „Banga“. Vila yra buvusi ir poilsio namų „Neringa“, Ministrų Tarybos reikalų valdybos žinioje. Prieš Lietuvai atkuriant nepriklausomybę ši vila priklausė sanatorijai „Jūratė“. Čia yra veikusi poliklinika, buvo procedūroms ir gydytojams skirtų kabinetų. Lietuvai pradėjus formuoti kariuomenę, vila 1993 m. vasario 2 d. kartu su jai priklausančiu žemės sklypu buvo perduota Krašto apsaugos ministerijai, kiek vėliau – Lauko kariuomenės brigadai „Geležinis Vilkas“. 1995 m. birželio 15 d. krašto apsaugos ministras pasirašė įsakymą dėl Palangos karininkų ramovės įsteigimo. 2001 m. ši ramovė tapo Lietuvos kariuomenės padaliniu. Dabar viloje veikia Lietuvos kariškių ir jų šeimų poilsio namai, vyksta įvairūs Lietuvos kariuomenės, krašto apsaugos sistemos renginiai. Čia dažnai atvyksta pailsėti, sveikatą sustiprinti ir į karines pratybas, misijas išvykstantys ir iš jų grįžę Lietuvos kariškiai.
2013 m. liepos 11 d. ši Lietuvos karininkų ramovės vila dėl jos vertingųjų architektūrinių, istorinių ir kraštovaizdžio savybių įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 37275).
Kultūros vertybių registre sudarytoje šio pastato byloje pažymėta, kad tai Palangos kurortui būdingos stilistikos medinė vila. Šio dviejų aukštų su pastoge pastato tūrinė erdvinė kompozicija – susikertantys tūriai su atviromis verandomis ir balkonais. Stogas šlaitinis. Fasaduose – atviros verandos su virš jų įrengtais balkonais rytų ir vakarų pusėje. Pastatas išorėje horizontaliai apkaltas medinėmis lentomis. Rytų, šiaurės ir vakarų pusėje frontonai medinėmis lentomis apkalti vertikaliai. Langų ir durų apvadai – mediniai, profiliuoti su tiesiais sandrikais. Fasado rytų ir vakarų pusėje verandų mediniai turėklai – tvorelių tipo. Dekoratyvinės rytų pusėje esančios medinės verandos detalės, o toje pačioje pusėje esančio balkono stogelio apačioje yra kiaurapjūviu pjaustinėtos juostos.
Vilos pamatas – su akmenų mūro cokoliu, jis nutinkuotas ir nudažytas.
Sienos – medinės, karkasinės. Stogo konstrukcijos – medinės, gegninės. Perdangos – medinės sijinės. Stalių padaryti langai ir durys – iš medžio. Gegnių ir sijų galai – mediniai, profiliuoti. Rytų, šiaurės ir vakarų frontonų stygų ir kraigo ilginių jungtys medinės. Pastatas pritaikytas gyventi ir poilsiauti.
Danutė Mukienė
Nuotraukoje – Lietuvos karininkų ramovės vila. Fotografas nežinomas. Iliustracija iš RKIC archyvo
Tekstas paskelbtas 2022-01-17
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
