Grafas Augustas Šuazelis-de Gufjė arba Ogiustas de Šuazelis-Gufjė, arba Mary Gabrielius Floranas Ogiustas de Šuazelis-Gufjė (prancūzų kalba Marie-Gabriel-Florent-Auguste de Choiseul-Gouffier, rusų kalba Гавриил Августович де Шуазёль-Гуфье).
Augustas gimė 1752 m. rugsėjo 27 d. Paryžiuje, mirė 1817 m. birželio 20 d. Akvisgrane. Jis buvo Prancūzijos diplomatas ir ministras, Rusijos imperijos veikėjas – Rusijos armijos pulkininkas, caro rūmų kamergineris. Gimė garsioje prancūzų aristokratų Šuazelių giminėje. Buvo karaliaus Liudviko XIV ministro hercogo Šuazelio-Gufjė jaunesniosios linijos palikuonis.
Mokėsi Paryžiaus aukštesniojoje mokykloje – gimnazijoje Collège d’Harcourt. Tuo laikotarpiu susidomėjo Senovės Graikija ir Roma, susidraugavo su būsimu politiku ir diplomatu Šarliu Morisu Taleranu; su juo ryčius palaikė iki mirties.
1776 m. dalyvavo tapytojų ir architektų ekspedicijoje, kurios metu laivu apiplaukė Graikiją, aplankė Peloponesę, Kikladų ir Egėjo jūros salas, kartu su bendražygiais kasinėjo antikinius griuvėsius, rinko, perpiešė ir tyrinėjo Senovės Graikijos palikimą. Ekspedicijos dalyviai tais metais pasiekė ir Mažąją Aziją.
Šios ekspedicijos įspūdžiai, jos metu sukauptos žinios sugulė į tais laikais populiarią ir jam karjeros laiptais padėjusią kopti jo knygą „Vaizdinga kelionė Graikijon“ (pranc. Voyage pittoresque de la Grèce).
1782 m. tapo Prancūzijos Raštijos ir grožinės literatūros akademijos nariu, 1783 m. – Prancūzijos akademijos nariu, 1784–1791 m. ėjo ambasadoriaus pareigas Osmanų imperijoje. Čia, dirbdamas diplomatu, tęsė senovės graikų istorinio palikimo tyrinėjimus. Jo iniciatyva kartu su kitais į grupę suburtais bendraminčiais sudarė tikslų antikinės Graikijos žemėlapį.
Prasidėjus Prancūzų revoliucijai, Augustas nepritarė Nacionalinio konvento sprendimams, todėl, vengdamas giljotinos, į tėvynę negrįžo. Tada Prancūzijoje buvusį jo turtą nacionalizavo, o patį Augustą Šuazelį-de Gufjė pašalino iš Prancūzijos akademijos narių, o į Konstantinopolį buvo nusiųstas kitas ambasadorius.
1792 m. Augustas de Šuazelis-Gufjė kartu su savo vaikais išvyko į Rusiją. Tuometinė Rusijos imperijos valdovė Jekaterina II jam buvo palanki. Rusijoje vyresnysis jo sūnus tapo karininku, jaunesnysis buvo priimtas į kadetų mokyklą, o pačiam Augustui buvo paskirta solidi pensija.
1797 m. pr. Augustas de Šuazelis-Gufjė tapo Imperatoriškosios bibliotekos direktoriumi. Tuo pat metu jam buvo suteiktas titulinio patarėjo titulas. 1797 m. viduryje Augustas tapo Imperatoriškosios dailės akademijos prezidentu. Tarnyboje jis nepasižymėjo. Kai Rusijos imperatoriumi tapo Pavelas I, Augustą 1800 m. iš aukščiau minėtų pareigų atšaukė.
Istorijos vingiai taip susiklostė, kad po 1795-ųjų metų padalijimo Plateliai atiteko Rusijai. 1797 m. caras Pavlas I Platelių dvarą ir jo apylinkes padovanojo Augustui Šuazeliui. Šį dovanojimą 1801 m. patvirtino Aleksandras I. Pagal išlikusius dokumentus, kurie saugomi Žemaičių muziejuje „Alka“ (Telšiai), oficialiai Platelių dvaras Šuazeliams buvo perduotas 1807–1808 metais. Augustas Šuazelis-Gufjė buvo Platelių dvaro šeimininkas. Grafai Šuazeliai Lietuvoje ir Lenkijoje giminystės ryšiais buvo susiję su keliomis tuo laiku garsiomis ir įtakingomis giminėmis.
Platelių dvarą Šuazeliai valdė iki 1940 m.
Kai Napoleonas į užsienį pasitraukusiems prancūzų kilmingiesiems paskelbė amnestiją, Augustas 1802 m. sugrįžo į Prancūziją. Tuo metu jo bičiulis Šarlis Morisas Taleranas ėjo aukštas pareigas valstybės tarnyboje ir Augustui pasiūlė pareigas Prancūzijos Vyriausybėje. Augustas šio pasiūlymo nepriėmė. Tuo metu jis palaikė glaudžius ryšius su emigracijoje Anglijoje gyvenusiu karaliumi Liudviku XVIII. Jam Augustas 1809 m. dedikavo savo knygos „Vaizdinga kelionė Graikijon“ antrąjį tomą (trečiasis šios knygos tomas buvo išleistas jau po Augusto mirties).
1810 m. Augustas tapo Vokietijos Getingeno mokslų akademijos užsienio nariu korespondentu.
Kai Liudvikas XVIII grįžo į valdžią, Augustui buvo suteiktas pero titulas, jam buvo patikėtos vidaus reikalų ministro pareigos. 1816 m. jis vėl tapo Prancūzijos mokslų akademijos nariu.
Augustas de Šuazel buvo Adelaidę Mariją Gufjė (pranc. Adelaide Marie Gouffier, 1752–1816 m.). Taip prie jo pavardės atsirado ir žmonos pavardė. Jie susituokė 1771 metais. Gyvendami santuokoje Adelaidė ir Augustas užaugino šešis vaikus: Aglają Mariją Luizę (1772–1861 Dramblio Kaulo Krante), kuri buvo ištekėjusi už hercogo Šarlio Kazimiero Solks-Tavano; Antuano Lui Oktavijaus (1773–1840), kuriam Augustas perdavė valdyti Platelių dvarą; Klementiną Leoniją Henrietę (1775–1844), kuri buvo ištekėjusi už Napoleono armijos karininko, vėliau – už Prancūzijos švietimo ministro barono Mary Žano-Pjero Pje-Frederiko Dombidau de Kruzeilso; Antuanietę Franciską Sidoniją (1777–1862), kuri buvo ištekėjusi už markizo Aleksandro diu Mušel de Torsi, vėliau – už pulkininko hercogo Eduardo de Fitc–Džeimso; Aleksandrą Feliksą (1779–?), kurio likimas nežinomas; Aleksandrą Frančeską Eugeniją Zeferiną Olimpiją (1782–1828), kuri buvo ištekėjusi už Žako Emė.
Augustas 1816 m. vedė antrą kartą. Jo žmona tapo Elena de Bofremon-Kurtenė (pranc. Hélène de Bauffremont-Courtenay; 1774–1836). Jie palikuonių nesusilaukė.
Panaudota literatūra ir šaltiniai:
- Justus Cobet. Vom Text zur Ruine. // Christoph Ulf (Hrsg.). Der neue Streit um Troia. Eine Bilanz. – München: Beck, 2003; s. 23.
- Holger Krahnke. Die Mitglieder der Akademie der Wissenschaften zu Göttingen 1751–2001 (= Abhandlungen der Akademie der Wissenschaften zu Göttingen, Philologisch-Historische Klasse. Folge 3, Bd. 246 = Abhandlungen der Akademie der Wissenschaften in Göttingen, Mathematisch-Physikalische Klasse. Folge 3, Bd. 50) – Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 2001; S. 58 ISBN 3-525-82516-1.
- Vikipedija. Laisvoji enciklopedija https://lt.wikipedia.org/wiki/Auguste_de_Choiseul-Gouffier.
- Platelių dvaras ir jo šeimininkai Šuazeliai // samogitia.mch.mii.lt.
- Marie-Gabriel-Florent-Auguste de Choiseul-Gouffier // www.academie-francaise.fr/.
- Шуазель-Гуфье, Марей-Габриэль-Флоран-Огюст // Русский биографический словарь : в 25 томах. – СПб.–М., 1896–1918.
- Шуазёль-Гуффье, Марий-Габриель Флоран Огюст // www.nlr.ru.
- Шуазёль-Гуфье, Огюст // www.litfund.ru.
- Elisabeth A. Fraser. Books, Prints, and Travel: Reading in the Gaps of the Orientalist Archive // Art History, Band 31, Heft 3 (Juni 2008), s. 342–367.
- Léonce Pingaud. Choiseul-Gouffier – La France en Orient sous Louis XVI. Paris, 1887.
Nuotraukoje – Augustas Šuazelis (pranc. Marie-Gabriel-Florent-Auguste de Choiseul-Gouffier)
RKIC informacija