Jonikas Petras

Petras Jonikas (1906–1996) – lietuvių kalbininkas.
Gimė 1906 m. kovo 25 d. Antringyje (Raseinių r.). 1927 m. baigė Tauragės mokytojų seminariją, 1934 m. – Vytauto Didžiojo universitetą. Gavęs Švietimo
ministerijos stipendiją, studijas tęsė Rygos, Karaliaučiaus, Vienos universitetuose. 1937–1943 m. dėstė Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose. 1942 m. jam suteiktas docento vardas. 1942 m. Vilniaus universitete apgynė moklų daktaro disertaciją tema „Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis
priešaušrio ir „Aušros“ laikais“. 1940–1944 m. vadovavo Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos ir terminologijos sekcijai.
1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Iki 1949 m. gyveno Vokietijoje. 1946 m. kurį laiką lietuvių kalbą dėstė lietuviškoje Hanau gimnazijoje, 1946–1949 m. profesoriavo Pabaltijo universitete prie Hamburgo. 1949 m. persikėlė į JAV. Darbavosi šio krašto lietuvių spaudoje. Čikagos universitete studijavo bibliotekininkystę. 1958 m. apgynė disertaciją apie lingvistinės literatūros klasifikavimą. 1957–1973 m. dirbo Čikagos universiteto bibliotekoje. 1970–1973 m. buvo šio universiteto baltų kalbų profesorius, 1969–1978 m. – Čikagos Pedagoginio lituanistikos instituto rektorius. Jo pastangomis 1951 m. buvo suorganizuotas Lituanistikos institutas; 1952–1964 m. (iš pradžių jis buvo laikinai einantis prezidento pareigas, o 1954 m. išrinkta šio instituto prezidentu.

1939 m. Kaune išleido gimtosios tarmės aprašą (Pagramančio tarmė), 1972 m. Čikagoje – monografiją „Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis antrojoje XIX a. pusėje“ (Lietuvoje apgintos disertacijos pagrindu) ir „Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje: Visuomeniniai lietuvių kalbos istorijos bruožai“ (Čikaga, 1987), taip pat „Gimtojo žodžio baruose“ (Čikaga, 1951) ir „Lietuvių kalbos istorija“ (Čikaga, 1952; naujas variantas paskelbtas „Lietuvių enciklopedijos“ t. 15, Bostonas, 1968). Paskelbė bendrinės kalbos istorijos, kalbos kultūros straipsnių (APh 6, 1937; 7, 1938; 8, 1939; MS 2, 1940), studijas „Mūsų pavardės ir jų atsiradimas“ (Literatūra: Chicagos Lietuvių literatūros draugijos metraštis 2, 1954), „Apie lietuvių vietovardžius“ (Zu den
litauischen Ortsna–men. BzN 2, 1950–1951), „Lietuvos studentų pavardės XV–XVIII amž. Europos universitetuose“ (Lituanistikos darbai 3, 1973),
straipsnių apie lietuvių kalbininkus (Joną Jablonskį, Fridrichą Kuršaitį, Joną Jušką ir kt.), Andrejaus Dyrikio žodyną (Celi 6, 1935).

Įvairiais praktiniais lietuvių kalbos klausimais rašė „Švietimo darbe“, „Židinyje“, „Kalboje“, „Gimtojoje kalboje“, „Aiduose“, „Naujienose“, „Metmenyse“, parengė straipsnių „Lietuvių enciklopedijai“, „Encyclopedia Lituanica“ ir daugeliui kitų JAV lietuvių leidinių.

Redagavo 1938–1940 m. Kaune ir 1958–1960 m. Čikagoje atgaivintą „Gimtąją kalbą“, Antano Salio „Raštus“ (t. 1–4, Roma, 1979–1992), Vaclovo Biržiškos „Aleksandryną“ (t. 1–3, Čikaga, 1960–1965), „Lietuvos universitetą“ (Chicago, 1972).
Sudarė Prano Skardžiaus darbų bibliografiją („Lituanistikos darbai “4, 1979; 5, 1986).
Nuo 1935 m. buvo Lietuvių kalbos draugijos valdybos narys.

P. Jonikas mirė 1996 m. vasario 3 d. Riverside (Čikagos priemieštis). Palaidotas Čikagoje.

Informaciją pagal Algirdo Sabaliausko tekstą,išspausdintą „Lietuvių kalbos enciklopedijoje“ (Vilnius, 1999) parengė Danutė Mukienė

Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022: Žemaičiai Vilniuje

Informacija atnaujinta 2006-08-16