Senuovie ėlga laika Varniu apīlinkies gīvena žemaitē ėr kuršē.
1314 m. pėrma karta pamėnavuots Medininku (dabar – Varniu) vards – P. Dusburgietė „Prūsijos žemės kronika“.
Medininku vīskupėjė bova īkorta 1417 metās.
Pėrmoujo Žemaitiu vīskupo 1417 m. spalė 24 d. bova konsekrouts Vilniaus katedras klėbuons Muotiejos iš Trakū (Muotiejos Trakiškis).
1416 m. pastatīta parapėnė Varniu šv. Aleksėndra bažnīčė (vėina pėrmūju bažnīčiu Žemaitėjuo).
1421 m. bova pastatīta Varniu katedra ėr Vīskupa dvars ė kanauninku kurėjės pastatā.
1469 m. Varniūs, pri katedras, bova isteigta vėina iš dvijū pėrmūju muokīklu dabartėnės Lietovuos terėtuorėjuo (pėrmuoji pradiejė veiktė Vėlniou).
1491 m. Varnems soteikta Kulmo savėvaldas teisė.
XVI omžiou Žemaitėjuo vīkosemė tēp vadėnamamė ontrājemė Žemaitiu krėkštė, svarbiausi vaidmėni atlėka Žemaitiu vīskops Giedraitis Merkelis. Anuo paragints i lietoviu kalba išvertė ė pėrmoujė lietovėška kninga („Katekizmas“, 1594 m.) Lietuovuos terėtuorėjuo išleida Daukša Mėkaluojos.
1622 m. Varniūs bova ikorta konėgū semėnarėjė.
1635 m. Varnems bova soteiktas Magdeburga teisės, pastatīta naujuoji Varniu katedra (pagrindinis anuos fundatuorios bova Žemaitiu vīskops Pacos Kazėmiers).
1725 m. bovosės senuosės katedras vėituo pastatīta Švč. Trejībės bažnīčė, vuo 1765–1770 metās vėituo tuos bažnīčės – konėgū semėnarėjė.
1774 m. perstatīta Varniu šv. Aleksėndra bažnīčė.
1790 m. Varnems bova soteikta atskėra prekībėnė privilegėjė.
Po 1863 m. sokėlėma 1864 m. Telšiū vyskopėjės kurėjė ė Varniu konėgū semėnarėjė iš Varniu bova perkeltas i Kauna. Nu tuo laika Varniu reikšmie Žemaitėjės krašta dvasėnemė ėr kultūrėnemė gīvenėmė pradiejė mažietė.
1927 m. konėgs A. Juozapavīčė pasėrūpėna, ka miestelie, prīšās bovusi Žemaitiu vīskupa M. Valončiaus noma, būtom irėngts M. Valončiaus skvers. Tamė skverė stuov paminklos M. Valončiou, katros sovietmetiu bova nogriauts, vuo 1990 metās atstatīts.
1950 m. Varnems soteiktas miesta teisės.
1950–1960 m. Varnē bova Varniu rajuona cėntros, sovietmetiu – apīlinkės cėntros, vuo dabā – seniūnėjės cėntros.
Varniūs, renovoutamė bovosės konėgū semėnarėjės pastatė, veik Žemaitiu moziejaus „Alka“ filials – Žemaitiu vīskopīstės moziejos, pri anuo ī pastatīta Sakalauskė Arūna sokorta skulptūra, skėrta vīskopou Gierdaitiou Merkeliou ė anuo gluobuotam, leistė kningas skatintam pėrmūju lietovėšku kningu, ėšspausdintu Lietovuos Dėdliuojie Konėgaikštīstie, vertiejou i lietoviu kalba Daukšā Mėkaluojou. Miestelie ī dvė veikontės bažnīčės, veik Varniu M. Valončiaus gimnazėje, nemažā kėtū īstaigu.
B. Vėngalė portėgrapėjuo – Varniu šv. apaštalu Petro ė Pauliaus bažnīčė