Viena prestižiškiausių Lietuvoje – Mokslo premija. Ji nuo 1993 m. skiriama už reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros darbus su Lietuvos mokslo ir studijų institucijų prieskyra. Premijuojami gali būti Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui reikšmingi darbai, atlikti ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų ir mūsų šalyje ir (arba) užsienyje paskelbti ne vėliau kaip prieš metus iki dokumentų premijai gauti pateikimo komisijai. Vykdant šiuos darbus turi būti išnagrinėta aktuali mokslo problema, o tyrimų rezultatai iš esmės paskatinę tolesnę mokslo krypties raidą ir (ar) labai prisidėję prie Lietuvos konkurencingumo didinimo kuriant ir (ar) diegiant naujausias technologijas.
Premijas konkurso tvarka skiria 29 (anksčiau – 47) narių Lietuvos mokslo premijų komisija, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o techniška aptarnauja Lietuvos mokslų akademija.
Pagal nustatytą tvarką kasmet skiriamos ne daugiau kaip 7 premijos:
humanitarinių mokslų srityje skiriama 1 premija; socialinių mokslų srityje – 1 premija; gamtos mokslų srityje – 2 premijos; medicinos ir sveikatos mokslų srityje ir žemės ūkio mokslų srityje – 2 premijos; technologijos mokslų srityje – 1 premija.
Kiekviena premija gali būti skiriama vienam asmeniui arba grupei aktualią problemą nagrinėjusių, tyrimus atlikurių asmenų.
Premija yra 780 bazinių socialinių išmokų dydžio.
Lietuvos mokslo premijų laureatai
1993 metai
Agrariniai, gamtos, matematikos ir medicinos mokslai
Liudvikas Kimtys – už darbų ciklą „Organinių junginių molekulių dinamikos ir sąveikų įvairiose fazėse spektrometrinia tyrimai“.
L. Kimtys – fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius. Gimė 1940 m. rugpjūčio 17 d. Palaižupėje (Mažeikių raj).
Technikos mokslai
Antanas Krutinis – už Statybinės mechanikos kompiuterizuoto mokymo vadovėlių komplektą. Kartu apdovanotas A. Čyras, J. Atkočiūnas, S. Kalanta, R. Karkauskas, J. Nagevičius).
A. Krutinis– statybos inžinierius, mokslų daktaras (technol. m.; techn. m. kand. 1971). Gimė 1937 m. kovo 10 d. Viekšniuose (Akmenės raj.).
1994 metai
Agrariniai, gamtos, matematikos ir medicinos mokslai
Vytautas Basys – už darbų ciklą „Vaikų ligų klinika, diagnostika, gydymas, profilaktika“, 1973–1993 m. Kartu apdovanotas P. Kaltenis, M. Kiauleikienė, A. Raugalė, P. Šimulis.
V. Basys – gydytojas, habil. mokslų daktaras (biomed. m.; med. m. mokslų daktaras 1989), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 1996–2010 narys ekspertas; nuo 2019 narys emeritas). Gimė 1944 m. lapkričio 2 d. Akmenėje.
Romualdas Danielius – už darbų ciklą „Šviesos parametriniai reiškiniai kristaluose“, 1984–1993 m. Kartu apdovanotas A. P. Piskarskas, A. P. Stabinis.
R. Danielius – fizikas, mokslų daktaras (fiziniai m.; fiz. ir mat. m. kand. 1982). Gimė 1953 m. balandžio 16 d. Vadagiuose (Mažeikių raj.).
Humanitariniai, socialiniai ir teologijos mokslai
Elena Grinaveckienė – už darbą „Lietuvių kalbos atlasas“ (t. 1 „Leksika“, t. 2 „Fonetika“, t. 3 „Morfologija“, 1977–1991 m. Kartu apdovanota A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris.
E. Grinaveckienė– kalbininkė, dialektologė, mokslų daktarė (hum. m.; filol. m. kand. 1958). Gimė 1928 m. birželio 10 d. Klišiuose (Jurbarko raj.), mirė 1999 m. rugsėjo 29 d. Kaune, palaidota Jurbarke.
Aldona Jonaitytė – už darbą „Lietuvių kalbos atlasas“ (t. 1 „Leksika“, t. 2 „Fonetika“, t. 3 „Morfologija“, 1977–1991 m. Kartu apdovanota E. Grinaveckienė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris.
A. Jonynaitė – kalbininkė, mokslų daktarė (hum. m.; filol. m. kand. 1962). Gimė 1928 m. gegužės 4 d. Jukniuose (Akmenės raj.), mirė 2015 m. rugpjūčio 28 d. Kuršėnuose (Šiaulių raj.).
Birutė Vanagienė – už darbą „Lietuvių kalbos atlasas“ (t. 1 „Leksika“, t. 2 „Fonetika“, t. 3 „Morfologija“, 1977–1991 m. Kartu apdovanota apdovanota E. Grinaveckienė, A. Jonynaitė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, A. Vidugiris.
B. Vanagienė – kalbininkė. Gimė 1934 m. lapkričio 9 d. Mosėdyje (Skuodo raj.), mirė 2011 m. gruodžio 31 d. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Domas Kaunas – už darbus „Lietuvos spaudos istorija“, 1986–1993 m.
D. Kaunas – knygotyrininkas, kultūros istorikas, bibliofilas, habil. mokslų daktaras (hum. m.; ist. m. mokslų daktaras 1990), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 2007–2011 m. narys korespondentas).Gimė 1949 m. balandžio 21 d. Šlepečiuose (Plungės raj.).
1995 metai
Agrariniai, gamtos, matematikos ir medicinos mokslai
Juozas Jundulas – už darbų ciklą „Atsparių nematodams, ūkiškai vertingų bulvių veislių sukūrimo mokslinis pagrindimas ir rezultatai“, 1965–1994 m. Kartu apdovanotas A. Bujauskas, U. Čapienė.
J. Jundulas – agronomas, mokslų daktaras (biomed. m.; ž. ū. m. kand. 1975). Gimė 1946 m. balandžio 8 d. Jodėnų kaime (Plungės raj.).
Humanitariniai, socialiniai ir teologijos mokslai
Donatas Sauka – už monografijas: „Tautosakos savitumas ir vertė“, 1970 m.; „Lietuvių fokloras“, 1986 m., rusų kalba; „Žemaitės stebuklas“, 1988 m.; „Jurgis Savickis. XX amžiaus literatūros šifras“, 1994 m.; vadovėlį, skirtą aukštųjų mokyklų studentams „Lietuvių tautosaka“, 1982 m.
D. Sauka – tautosakininkas, literatūrologas, habil. dr. (hum. m.; filologijos m. mokslų daktaras 1972). Gimė 1929 m. spalio 13 d. Mažeikiuose, mirė 2015 m. gegužės 16 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Technikos mokslai
Valentinas Rajeckas – už darbų ciklą „Elektroninių įtaisų kokybės analizė“, 1980–1994 m. Kartu apdovanotas P. Balaišis, D. Eidukas, A. Neverauskas, S. Rupkus.
V. Rajeckas– cheminės technologijos inžinierius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 1990–2011 narys korespondentas), Ukrainos technologijos akademijos narys (1996), habil. mokslų daktaras (technol. m.; techn. m. mokslų daktaras 1972). Gimė 1930 m. gegužės 9 d. Šiauliuose, mirė 2013 m. spalio 7 d. Kaune.
Anatolijus Neverauskas – už darbų ciklą „Elektroninių įtaisų kokybės analizė“, 1980–1994 m. Kartu apdovanotas P. Balaišis, D. Eidukas, V. Rajeckas, S. Rupkus.
A.Neverauskas – radioelektronikos inžinierius, habil. mokslų daktaras (technol. m.; 1995). Gimė 1936 m. sausio 8 d. Raseiniuose.
Valentinas Rajeckas – už darbų ciklą „Elektroninių įtaisų kokybės analizė“, 1980–1994 m. Kartu apdovanotas P. Balaišis, D. Eidukas, A. Neverauskas, S. Rupkus.
V. Rajeckas– cheminės technologijos inžinierius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 1990–2011 narys korespondentas), Ukrainos technologijos akademijos narys (1996), habil. mokslų daktaras (technol. m.; techn. m. mokslų daktaras 1972). Gimė 1930 m. gegužės 9 d. Šiauliuose, mirė 2013 m. spalio 7 d. Kaune.
Valentinas Rajeckas – už darbų ciklą „Polimerinių medžiagų klijuotinių sujungimų stiprumo prognozavimo metodų sukūrimas“, 1986–1994 m. Kartu apdovanotas J. Liukaitis, V. P. Pekarskas.
V. Rajeckas– cheminės technologijos inžinierius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 1990–2011 narys korespondentas), Ukrainos technologijos akademijos narys (1996), habil. mokslų daktaras (technol. m.; techn. m. mokslų daktaras 1972). Gimė 1930 m. gegužės 9 d. Šiauliuose, mirė 2013 m. spalio 7 d. Kaune.
Zigmantas Tamutis – už darbų ciklą „Geodezinių tinklų projektavimas ir išlyginimas“ (3 monografijos ir 2 vadovėliai aukštųjų mokyklų studentams, 1963–1994 m.).
Z. Tamutis– geodezijos inžinierius, habil. mokslų daktaras (technol. m.; techn. m. mokslų daktaras 1975). Gimė 1925 m. sausio 14 d. Širminių kaime (Užvenčio vlsč., dabar Šiaulių raj. Kuršėnų sen.), mirė 1997 m. balandžio 30 d. Kaune.
1996 metai
Agrariniai, gamtos, matematikos ir medicinos mokslai
Kęstutis Jarašiūnas – už darbų ciklą „Šviesa sužadintų elektronų dinamika puslaidininkiuose“, 1985–1995 m. Kartu apdovanotas G. Juška, L. Subačius, J. V. Vaitkus.
K. Jarašiūnas – fizikas, habil. mokslų daktaras (fiziniai m., 1990). Gimė 1943 m. gruodžio 20 d. Šiauliuose.
Humanitariniai, socialiniai ir teologijos mokslai
Irena Ermanytė – už „Lietuvių kalbos žodyno“ (t. 7–16, 1966–1995) parengimą. Kartu apdovanota S. Kėzytė, J. Paulauskas, K. Ulvydas (po mirties), V. Vitkauskas, K. B. Vosylytė, A. Vilutytė-Rimševičienė, K. Pakalka.
I.Ermanytė – kalbininkė, mokslų daktarė (hum. m., 1993). Gimė 1937 m. liepos 3 d. Nugarės kaime (Šiaulių raj.).
Jonas Paulauskas – už „Lietuvių kalbos žodyno“ (t. 7–16, 1966–1995) parengimą. Kartu apdovanota I. Ermanytė, S. Kėzytė, K. Ulvydas (po mirties), V. Vitkauskas, K. B. Vosylytė, A. Vilutytė-Rimševičienė, K. Pakalka.
J. Paulauskas – kalbininkas, mokslų dr. (hum. m.; filol. m. kand. 1959), vienas žymiausių lietuvių leksikografų. Gimė 1923 m. sausio 9 d. Jurbarke, mirė 2003 m. sausio 12 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Vytautas Vitkauskas – už „Lietuvių kalbos žodyno“ (t. 7–16, 1966–1995) parengimą. Kartu apdovanota I. Ermanytė, S. Kėzytė, J. Paulauskas, K. Ulvydas (po mirties), K. B. Vosylytė, A. Vilutytė-Rimševičienė, K. Pakalka.
V. Vitkauskas – kalbininkas, lietuvių tarminės leksikografijos pradininkas, habil. mokslų daktaras (hum. m., 1999). Gimė 1935 m. rugpjūčio 1 d. Kuršėnuose (Šiaulių raj.), mirė 2012 m. vasario 18 d. Šiauliuose, palaidotas Kuršėnuose.
Technikos mokslai
Jonas Erdvilas Adomaitis – už darbų ciklą „Šilumos mainų dėsningumų tyrimas dujomis aušinamuose energetinių įrenginių elementuose“, 1985–1995. Kartu apdovanotas J. Vilemas, P. Poškus, V. Šimonis.
J. E. Adomaitis – inžinierius, mokslų daktaras (technol. m. 1981), alpinistas. Gimė 1940 m. gruodžio 2 d. Šiauliuose.
1997 metai
Agrariniai, gamtos, matematikos ir medicinos mokslai
Algirdas Jonas Galdikas – už darbų ciklą „Elektroninių ir joninių laidininkų technologija, tyrimai bei jų taikymas kietakūniuose energijos šaltiniuose ir jutikliuose“, 1985–1996 m. Kartu apdovanotas A. F. Orliukas.
A. J. Galdikas – fizikas, habil. mokslų daktaras (fiziniai m.; fiz. ir mat. m. mokslų daktaras 1990). Gimė 1949 m. rugsėjo 21 d. Plungėje.
Albina Stanišauskaitė – už darbų ciklą „Organinių fotopuslaidininkių sintezė ir savybės“, 1971–1996 m. Kartu apdovanotas J. V. Gražulevičius, Rimtautas Kavaliūnas, A. Undzėnas.
A. Stanišauskaitė – chemikė organikė, habil. mokslų daktarė (fiziniai m.; chem. m. mokslų daktaras 1990). Gimė 1940 m. gruodžio 9 d. Geniotuose (Kvėdarnos vlsč., Tauragės apskr., dabar Šililaės raj.).
Humanitariniai, socialiniai ir teologijos mokslai
Albertas Rosinas – už monografijas: „Lietuvių bendrinės kalbos įvardžių semantinė struktūra“ (1984), „Baltų kalbų įvardžiai“ (1988), „Baltų kalbų įvardžiai: morfologijos raida“ (1995).
A.Rosinas – kalbininkas, habil. mokslų daktaras (hum. m.; filol. m. mokslų daktaras 1984). Gimė 1938 m. vasario 7 d. Pajuodupio kaime (Šaukėnų vlsč., dab. Kelmės raj.), mirė 2010 m. liepos 23 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Technikos mokslai
Zenonas Vainoris – už darbų ciklą „Plačiajuosčiai elektroniniai įtaisai informacijos apdorojimo sistemoms. Teorija, modeliavimas ir taikymas“, 1981–1996 m. Kartu apdovanotas R. Kirvaitis, R. Martavičius, J. Skudutis, J. Stankūnas, S. Štaras.
Z. Vainoris – radijo inžinierius, habil. mokslų daktaras (technol. m.; techn. m. mokslų daktaras 1977). Gimė 1925 m. vasario 19 d. Šiauliuose, mirė 2009 m. kovo 25 d. Vilniuje, palaidotas Vilniau Antakalnio kapinėse.
1998 metai
Agrariniai, gamtos, matematikos ir medicinos mokslai
Vygantas Paulauskas – už darbų ciklą „Banacho erdvių skirstinių asimptotinė analizė“, 1987–1997 m. Kartu apdovanotas V. K. Bentkus, A. Račkauskas.
V. Paulauskas – matematikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; narys korespondentas 1990–2011, nuo 2019 narys emeritas), habil. mokslų daktaras (fiziniai m.; fiz. ir mat. m. mokslų daktaras 1978). Gimė 1944 m. spalio 18 d. Kelmėje.
Alfredas Račkauskas – už darbų ciklą „Banacho erdvių skirstinių asimptotinė analizė“, 1987–1997 m. Kartu apdovanotas V. Paulauskas, V. K. Bentkus.
A. Račkauskas – matematikas, habil. mokslų daktaras (fiziniai m., 1995). Gimė 1953 m. sausio 18 d. Salantuose (Kretingos raj.).
Steponas Ašmontas – už darbų ciklą „Mikrobangų ir infraraudonosios spinduliuotės sąveika su puslaidininkiais: tyrimas ir taikymas“. Kartu apdovanotas J. Gradauskas, Edmundas Širmulis, A. Sužiedėlis, G. Valušis.
S. Ašmontas – fizikas, habil. mokslų daktaras (fiziniai m.; fiz. ir mat. m. mokslų daktaras 1982). Gimė 1945 m. liepos 28 d. Auksore (Andriejavos vlsč., Klaipėdos apskr., dabar Klaipėdos raj.).
Vidmantas Stanys – už darbų ciklą „Sodo augalų genetiniai-selekciniai tyrimai“, 1955–1997. Kartu apdovanotas A. Lukoševičius, A. Misevičiūtė, T. Šikšnianas, B. Gelvonauskis.
V. Stanys – agronomas selekcininkas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 1999–2011 narys ekspertas), habil. mokslų daktaras (biomed. m., 1997). Gimė 1955 m. birželio 20 d. Mažeikiuose.
Aldona Misevičiūtė – už darbų ciklą „Sodo augalų genetiniai-selekciniai tyrimai“, 1955–1997. Kartu apdovanotas A. Lukoševičius, V. Stanys, T. Šikšnianas, B. Gelvonauskis.
A. Misevičiūtė – agronomė selekcininkė, mokslų daktarė (biomed. m.; ž. ū. m. kand. 1952). Gimė 1926 m. rugpjūčio 3 d. Tauragėje, mirė 2013 m. rugsėjo 11 d. Kaune.
Bronislovas Gelvonauskis – už darbų ciklą „Sodo augalų genetiniai-selekciniai tyrimai“, 1955–1997. Kartu apdovanotas A. Lukoševičius, V. Stanys, A. Misevičiūtė, T. Šikšnianas.
B. Galvanauskis – sodininkas selekcininkas, mokslų daktaras (biomed. m., 1993). Gimė 1957 m. gruodžio 1 d. Vėžaičiuose (Klaipėdos raj.).
1999 metai
Humanitariniai ir socialiniai mokslai
Aleksas Stanislovas Girdenis – už darbų ciklą „Grammatika litovskogo jazyka“ (1985), „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“ (1994, 1996, 1997), „Lithuanian grammar“, (1997). Kartu apdovanotas V. Ambrazas, N. Sližienė, V. Urbutis, A. Valeckienė, E. Valiulytė.
A. S. Girdenis – kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habil. mokslų daktaras (hum. m.; filol. m. mokslų daktaras 1983), Lietuvos mokslų akademijos (1996), Milano kalbotyros draugijos (1986) narys korespondentas, Šiaulių universiteto garbės mokslų daktaras (2000). Gimė 1936 m. spalio 19 d. Tryškiuose (Telšių raj.), mirė 2011 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus antakalnio kapinėse.
Nijolė Sližienė – už darbų ciklą „Grammatika litovskogo jazyka“ (1985), „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“ (1994, 1996, 1997), „Lithuanian grammar“, (1997). Kartu apdovanotas V. Ambrazas, A. Girdenis, V. Urbutis, A. Valeckienė, E. Valiulytė.
N. Sližienė – kalbininkė, habil. mokslų daktarė (hum. m., 1994). Gimė 1932 m. lapkričio 7 d. Raseiniuose.
Vincas Urbutis – už darbų ciklą „Grammatika litovskogo jazyka“ (1985), „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“ (1994, 1996, 1997), „Lithuanian grammar“, (1997). Kartu apdovanotas V. Ambrazas, A. Girdenis, N. Sližienė, A. Valeckienė, E. Valiulytė.
V. Urbutis – kalbininkas, habil. mokslų daktaras (hum. m.; filol. m. mokslų daktaras 1971). Gimė 1929 m. vasario 26 d. Petraičiuose (Židikų vlsč., Mažeikių apskr., dabar Mažeikių raj.), mirė 2015 m. liepos 12 d. Vilniuje, palaidotas Židikuose (Mažeikių raj.).
Technologijos mokslai
Rymantas Jonas Kažys – už darbų ciklą „Ultragarsinės techninės ir medicininės diagnostikos metodai ir sistemos“, 1986–1995 m. Kartu apdovanotas R A. Lukoševičius.
R. J. Kažys – inžinierius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 2001–11 narys ekspertas, nuo 2018 narys emeritas), habil. mokslų daktaras (technol. m.; techn. m. mokslų daktaras 1981). Gimė 1943 m. vasario 3 d. Skuode.
Arūnas Lukoševičius – už darbų ciklą „Ultragarsinės techninės ir medicininės diagnostikos metodai ir sistemos“, 1986–1995 m. Kartu apdovanotas R. J. Kažys.
A. Lukoševičius – elektronikos inžinierius, habil. mokslų daktaras (technol. m., 1996). Gimė 1946 m. spalio 12 d. Telšiuose.
Vincas Vainauskas – už darbų ciklą „Geodezijos, fotogrametrijos ir kartografijos mokslų teorijos ir praktikos plėtra“, 1957–1998 m.
V. Vainauskas– geodezijos inžinierius, habil. mokslų daktaras (technol. m.; techn. m. mokslų daktaras 1990). Gimė 1925 m. sausio 14 d. Didvyčiuose (Plungės vlsč., dab. Plungės raj.), mirė 2002 m. liepos 16 d. Vilniuje.
2001 metai
Biomedicinos mokslai
Leonida Novickienė – už darbų ciklą „Augalų augimo ir erdvinės orientacijos valdymo fiziologija“, 1960–2000 m. Kartu apdovanotas A. Merkys, J. A. Darginevičienė, R. Laurinavičius.
L. Novickienė – botanikė, habil. mokslų daktaras (biomed. m., 1994). Gimė 1930 m. liepos 17 d. Nerimdaičiuose (Nevarėnų vlsč., dabar Telšių raj.).
Izolda Pašakinskienė – už darbų ciklą „Tradicinės ir moderniosios genetikos sintezė, kuriant naujo tipo varpinių pašarinių žolių veisles“, 1966–2000 m. Kartu apdovanotas Sliesaravičius, H. Černiauskas.
I. Pašakinskienė – biologė, habil. mokslų daktarė (biomed. m., 2000). Gimė 1957 m. spalio 17 d. Šelvėnuose (Šiaulių raj.).
Milda Irena Ignatavičiūtė – už darbų ciklą „Lietuvos makromicetų ir augalų parazitinių mikromicetų įvairovės įvertinimas“, 1991–2000 m. Kartu apdovanotas V. K. Urbonas, S. D. Stanevičienė, B. Grigaliūnaitė, E. Kutorga.
M. I. Ignatavičiūtė – botanikė mikologė, habil. mokslų daktaras (biomed. m.; biol. m. mokslų daktaras 1972).Gimė 1930 m. birželio 15 d. Raseiniuose, mirė 2015 m. sausio 7 d. Vilniuje, palaidota Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Fiziniai mokslai
Virginijus Šikšnys – už darbų ciklą „Fermentų, sąveikaujančių su DNR, struktūros ir funkcijos tyrimai“, 1989–2000 m. Kartu apdovanotas S. Klimašauskas.
V. Šikšnys – biochemikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 2006–11 narys ekspertas), mokslų daktaras (fiz. m., 1983; habilitacijos procedūra 2005). Gimė 1956 m. sausio 26 d. Šiauliuose.
2002 metai
Biomedicinos mokslai
Alina Irena Šveistytė – už darbų ciklą „Gyvūnų elgsenos reguliatorių tyrimai“, 1978–2001 m. Kartu apdovanotas V. Būda, A. Jurkevičius, V. Karalius.
A. I. Šveistytė – biologė fiziologė, mokslo istorikė, mokslų daktarė (biomed. m.; biol. m. kand. 1964). Gimė 1930 m. lapkričio 11 d. Kelmėje.
Juozas Kulys – už darbų ciklą „Ksenobiotikų oksidacinės-redukcinės transformacijos ir citotoksiškumo mechanizmų tyrimai“, 1988–2001. Kartu apdovanotas N. Čėnas.
J. Kulys – biochemikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1996; 1990–96 narys korespondentas, nuo 2019 narys emeritas), habil. mokslų daktaras (fiziniai m.; chem. m. mokslų daktaras 1982). Gimė 1944 m. gruodžio 23 d. Kretingoje.
Fiziniai mokslai
Eugenijus Manstavičius – už darbų ciklą „Stochastinių, aritmetinių ir kombinatorinių procesų ribinės teoremos ir modeliavimas“, 1978–2001 m. Kartu apdovanotas M. P. Bloznelis, V. Mackevičius.
E. Manstavičius – matematikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 2004–11 narys ekspertas), habil. mokslų daktaras (fiziniai m., 1994). Gimė 1947 m. rugsėjo 22 d. Stulgių kaime (Skaudvilės vlsč., dab. Kelmės raj.).
Gintautas Tamulaitis – už darbų ciklą „Energijos virsmai sužadintose puslaidininkinėse medžiagose ir nanodariniuose“, 1985–2001 m. Kartu apdovanotas A. Žukauskas, S. A. Juršėnas, V. Gulbinas.
G. Tamulaitis – fizikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2017), habil. mokslų daktaras (fiziniai m., 2001). Gimė 1956 m. kovo 29 d. Klausučiuose (Jurbarko raj.).
Vidmantas Gulbinas – už darbų ciklą „Energijos virsmai sužadintose puslaidininkinėse medžiagose ir nanodariniuose“, 1985–2001 m. Kartu apdovanotas G. Tamulaitis, A. Žukauskas, S. A. Juršėnas.
V. Gulbinas – fizikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2019), habil. mokslų daktaras (fiziniai m., 2001). Gimė 1957 m. rugpjūčio 9 d. Paliepiuose (Raseinių raj.).
Humanitariniai ir socialiniai mokslai
Jonas Paulauskas – už „Frazeologijos žodyną“, 2001 m. Kartu appdovanota I. Ermanytė, G. Naktinienė, Z. Šimėnaitė.
J. Paulauskas – kalbininkas, mokslų daktaras (hum. m.; filol. m. kand. 1959), vienas žymiausių lietuvių leksikografų. Gimė 1923 m. sausio 9 d. Jurbarke, mirė 2003 m. sausio 12 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Irena Ermanytė – už „Frazeologijos žodyną“, 2001 m. Kartu appdovanotas J. Paulauskas, G. Naktinienė, Z. Šimėnaitė.
I. Ermanytė – kalbininkė, mokslų daktarė (hum. m., 1993). Gimė 1937 m. liepos 3 d. Nugarės kaime (Šiaulių raj.).
Technologijos mokslai
Jonas Jablonskis – už darbų ciklą „Lietuvos paviršiniai vandens ištekliai, jų kaita ir naudojimas energetikai bei jūrų transportui“, 1980–2001 m. Kartu apdovanotas B. Gailiušis, M. Kovalenkovienė.
J. Jablonskis – inžinierius hidrotechnikas, habil. mokslų daktaras (technol. m., 1993). Gimė 1932 m. birželio 5 d. Gilvyčiuose (Padubysio vlsč., Šiaulių apskr., dabar Šiaulių raj.), mirė 2020 m. spalio 1 d. Kaune, palaidotas Kuršėnuose.
Vytautas Jonas Stauskis – už darbų ciklą „Salių akustikos tyrimai, inžineriniai sprendimai ir jų realizavimas“, 1977–2001 m.
V. J. Stauskis – statybos inžinierius, habil. mokslų daktaras (technol. m., 1997). Gimė 1942 m. gegužės 9 d. Palangoje.
2003 metai
Biomedicinos mokslai
Danutė Jadvyga Lubytė – už darbų ciklą „Lietuvos dirvožemio savybių vertinimo sistemos žemės ūkyje ir aplinkosaugoje pertvarkymas“, 1967–2002 m. kartu apdovanotas A. Antanaitis, K. Matusevičius, J. Mažvila.
D. J. Lubytė – agronomė , mokslų daktarė (biomed. m.; ž. ū. m. kand. 1970). Gimė 1941 m. spalio 5 d. Stropeliuose (Kartenos vlsč., dabar Kretingos raj.).
Stonis Jonas Rimantas (R. Puplesis, nuo 2005 m. – J. R. Stonis) – už darbų ciklą „Biologinė įvairovė: taksonominės strateginių regionų revizijos ir naujos mokslui rūšys (Insecta: microlepidoptera“, 1984–2002 m.
J. R. Stonis – biologas, entomologas, habil. mokslų daktaras (biomed. m.; biol. m. mokslų daktaras 1992). Gimė 1958 m. rugpjūčio 26 d. Bruožių kaime (Klaipėdos raj.).
Fiziniai mokslai
Bonifacas Vengalis – už darbų ciklą „Mikrostruktūrų ir sparčiųjų elektroninių vyksmų tyrimas chalkogeniduose, superlaidžiuose kupratuose bei manganituose“, 1980–2002 m. Kartu apdovanotas S. Balevičius.
B. Vengalis – fizikas, gamtos mokslų daktaras (1980 m.), Vilniaus žemaičių kultūros draugijos pirmininkas. Gimė 1951 m. sausio 2 d. Plungėje.
Humanitariniai ir socialiniai mokslai
Vacys Milius – už darbų ciklą „Lietuvių etninės kultūros tyrinėjimai“, 1956–2002 m.
V. Milius – etnologas., Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas (1997), habil. m. dr. (humanitariniai mokslai 1993). Gimė 1926 m. gruodžio 8 d. Šaukliuose (Skuodo raj.), mirė 2005 m. spalio 2 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
2004 metai
Biomedicinos mokslai
Povilas Ivinskis – už darbų ciklą „Vabzdžių fauna, trofiniai ryšiai ir populiacijų dinamika“, 1966–2003 m. Kartu apdovanotas A. Jonaitis.
P. Ivinskis – zoologas, mokslų daktaras (biomed. m.; biol. m. kand 1983). Gimė 1948 m. kovo 9 d. Valėnų kaime (Kretingos vlsč., dabar Kretingos raj.).
Remigijus Ozolinčius – už darbų ciklą „Produktyviausio miško teorijos sukūrimas ir jos taikymas krašto ekologinio tvarumo didinimui“, 1972–2002 m. Kartu apdovanotas L. Kairiūkštis, A. Juodvalkis.
R. Ozolinčius – miškininkas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 2004–11 narys ekspertas), habil. mokslų daktaras (biomed. m., 1997). Gimė 1956 m. lapkričio 14 d. Skomantuose (Klaipėdos raj.), mirė 2013 m. balandžio 10 d. Kaune.
Humanitariniai ir socialiniai mokslai
Juozapas Girdzijauskas – už darbų ciklą „Lituanistinės literatūrologijos raidos pjūviai: eilėtyra ir istoriografija“, 1966–2001 m.
J. Girdzijauskas – literatūrologas, habil. mokslų daktaras (hum. m.; filol. m. mokslų daktaras 1983). Gimė 1935 m. liepos 10 d. Kalupiuose (Šimkaičių vlsč., Raseinių apskr., dabar Jurbarko raj.), mirė 2014 m. gruodžio 31 d. Vilniuje, palaidotas Paupyje (Raseinių raj.).
Taikomosios mokslinės veiklos (eksperimentinės plėtros) darbai
Vladas Algirdas Bumelis – už darbų ciklą „Terapiniai rekombinantiniai baltymai ir jų panaudojimas medicinoje“, 1983–2003 m. Kartu apdovanotas M. Mauricas, Vy. Naktinis, J. H. Pesliakas.
V. A. Bumelis – biochemikas, habil. mokslų daktaras (fiziniai m., 1993), šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 2000–2011 narys korespondentas, 1994–2000 narys ekspertas). Gimė 1949 m. ;oepos 1 d. Kretingoje.
Darius Gailius – už darbų ciklą „Naujų matavimo ir diagnostikos technologijų tyrimai ir plėtra“, 1990–2003 m. Kartu apdovanotas S. V. Augutis.
D. Gailius – matavimų inžinierius, mokslų daktaras (technol. m., 2002). Gimė 1971 m. balandžio 10 d. Tauragėje.
2005 metai
Biomedicinos mokslai
Irena Eitminavičiūtė – už darbų ciklą „Dirvožemių ekologinės būklės bioindikaciniai zoocenoziniai tyrimai“, 1990–2004 m.
I. Eitminavičiūtė – zoologė, Lietuvos mokslų akademijos narė ekspertė (1991; nuo 2011 narė emeritė), habil. mokslų daktarė (biomed. m.; biol. m. mokslų daktaras 1982). Gimė 1931 m. birželio 13 d. Šiauliuose, mirė 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje, palaidota Vilnius Saulės kapinėse.
Kazimieras Lukauskas – už darbų ciklą „Galvijų leukozės diagnostika, likvidavimas ir prevencija Lietuvoje“, 1985–2004 m. Kartu apdovanotas P. Sadauskas, J. Ačaitė, J. Pieškus, V. A. Tamošiūnas.
K. Lukauskas – veterinarijos gydytojas, mokslų daktaras (biomed. m.; vet. m. kand. 1993). Gimė 1950 m. lapkričio 7 d. Ražaitėlių kaime (Raseinių raj.).
Fiziniai mokslai
Eugenijus Gaubas – už darbų ciklą „Puslaidininkių darinių tyrimai radiacijai atspariai elektronikai“, 1997–2004 m. Kartu apdovanotas V. Kažukauskas, J. Požela, A. Šilėnas, J. V. Vaitkus.
E. Gaubas– fizikas, habil. mokslų daktaras (fiziniai m., 2002). Gimė 1951 m. balandžio 13 d. Šiauliuose.
Humanitariniai ir socialiniai mokslai
Leonardas Sauka – už darbų ciklą „Lietuvos tautosakos žinių sklaida ir praktinė aktualizacija“ (penki veikalai: „Lietuvių vestuvinės dainos (XIX a.–XX a. pr.)“, 1968; „Lietuvių liaudies dainų eilėdara“, 1978; „Lietuvių tautosaka“, 1989; „Lietuvių tautosaka“, 1999; „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka“ t. 1–15), 1993–2004 m.
L. Sauka –tautosakininkas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1996); nuo 2011 emeritas, habil. mokslų daktaras (hum. m.; filol. m. mokslų daktaras 1981). Gimė 1931 m. sausio 5 d. Telšiuose, mirė 2022 m. spalio 17 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Technologijos mokslai
Adulfas Abrutis – už darbų ciklą „Naujos funkcinių oksidinių sluoksnių ir daugiasluoksnių sandarų auginimo iš garų fazės technologijos struktūros, savybių ir taikomieji tyrimai“, 1992–2004 m.
A. Abrutis – chemikas, habil. mokslų daktaras (fiziniai m., 1999). Gimė 1951 m. lapkričio 15 d. Papievių kaime (Plungės raj.).
Kazys Almenas (tikr. vardai Kazys Kęstutis) – už darbų ciklą „Deterministiniai ir tikimybiniai tyrimai, inžineriniai sprendimai ir jų įgyvendinimas gerinant Ignalinos AE saugą ir patikimumą“, 1994–2004 m. Kartu apdovanotas E. Ušpuras, A. Kaliatka, J. Augutis, Sigitas Rimkevičius.
K. Almenas – rašytojas, inžinierius, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys (2014, energetika). Gimė 1935 m. balandžio 11 d. Gruzdžių kaime (Šiaulių apskr., dabar Šiaulių raj.), mirė 2017 m. spalio 7 d. Vilniuje, palaidotas Gegrėnuose (Plungės raj.).
2006 metai
Biomedicinos mokslai
Vytautas Kesminas – už darbų ciklą „Žuvų populiacijų ir bendrijų taikymas aplinkosaugoje ir žuvininkystėje“, 1995–2005 m. Kartu apdovanotas R. Repečka, T. Virbickas, L. Ložys.
V. Kesminas – zoologas ichtiologas, mokslų daktaras (biomed. m.; biol. m. kand. 1992). Gimė 1954 m. spalio 15 d. Ritinės kaime (Mažeikių raj.).
Linas Ložys – už darbų ciklą „Žuvų populiacijų ir bendrijų taikymas aplinkosaugoje ir žuvininkystėje“, 1995–2005 m. Kartu apdovanotas R. Repečka, T. Virbickas, V. Kesminas.
L. Ložys – zoologas ichtiologas, mokslų daktaras (biomed. m., 2002). Gimė 1970 m. gegužės 13 d. Skuode.
Fiziniai mokslai
Artūras Dubickas – už darbų ciklą „Algebrinių skaičių pasiskirstymas“, 1986–2005 m.
A. Dubickas– matematikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2021), habil. mokslų daktaras (fiziniai m., 1999). Gimė 1964 m. lapkričio 27 d. Tauragėje.
Edmundas Montrimas – už darbų ciklą „Organinė optoelektronika: naujos organinės medžiagos, fotoreceptoriai ir fizikiniai reiškiniai juose“, 1980–2005 m. Kartu apdovanotas V. Gaidelis, V. Jankauskas, V. Getautis, D. J. Sidaravičius.
E. Montrimas – fizikas, habil. mokslų daktaras (fiziniai m.; fiz. ir mat. m. mokslų daktaras 1973). Gimė 1933 m. rugpjūčio 5 d. Aušbikave (Vainuto vlsč., Tauragės apskr., dabar Šilutės raj.), mirė 2011 m. birželio 9 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus kairėnų kapinėse.
Vytautas Getautis – už darbų ciklą „Organinė optoelektronika: naujos organinės medžiagos, fotoreceptoriai ir fizikiniai reiškiniai juose“, 1980–2005 m. Kartu apdovanotas V. Gaidelis, V. Jankauskas, E. Montrimas, D. J. Sidaravičius.
V. Getautis – chemikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2021), mokslų daktaras (fiziniai m.; chem. m. kand. 1988). Gimė 1962 m. vasario 8 d. Bijotuose (Šilalės raj.).
2007 metai
Biomedicinos mokslai
Danguolė Montvydienė – už darbų ciklą „Biologinių testų taikymas vertinant vandens aplinkos toksiškumą“, 1986– 2006 m. Kartu apdovanota M. Z. Vosylienė, N. Kazlauskienė, G. Svecevičius, E. D. Marčiulionienė.
D. Montvydienė – ekologė, mokslo daktarė (biomed. m., 2002). Gimė 1971 m. vasario 23 d. Draginių kaime (Akmenės raj.).
Fiziniai mokslai
Eimutis Juzeliūnas – už darbų ciklą „Elektrocheminė medžiagotyra – nuo nanostruktūrų iki ekologijos“, 1992–2006 m. Kartu apdovanotas R. Ramanauskas.
E. Juzeliūnas – elektrochemikas, habil. mokslų daktaras (fiziniai m., 1994). Gimė 1958 m. balandžio 8 d. Kuršėnuose (Šiaulių raj.).
Humanitariniai ir socialiniai mokslai
Eugenija Ulčinaitė – už darbų ciklą „Lotyniškosios Lietuvos literatūros XVI–XVIII a. tyrimai“, 1993–2006 m.
E. Ulčinaitė– literatūrologė, vertėja, habil. mokslų daktarė (filologijos m., 1997). Gimė 1944 m. liepos 9 d.Vinkšnėnų kaime (Šiaulių vlsč., dabar Šiaulių raj.).
2008 metai
Biomedicinos mokslai
Jonas Jurevičius – už darbų ciklą „Širdies miocitų ir amono rago neuronų viduląstelinės signalizacijos ir erdvėskyros ypatumai“, 1994–2007 m. Kartu apdovanotas V. A. Skeberdis.
J. Jurevičius – biofizikas, habil. mokslų daktaras (biomed. m., 1992). Gimė 1946 m. rugpjūčio 21 d. Šiauliuose.
Česlovas Venclovas – už darbų ciklą „Bioinformatikos metodų kūrimas ir jų taikymas baltymų struktūrai, funkcijai ir evoliucijai tirti“, 1994–2007 m.
Č. Venclovas – lietuvių bioinformatikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2016), mokslų daktaras (fiziniai m.; chem. m. kand. 1993). Gimė 1964 m. gegužės 17 d. Raseinių rajone.
Zenonas Dabkevičius – už darbų ciklą „Žemės ūkio augalų grybinių ligų plitimo dėsningumų tyrimai ir efektyvių kontrolės metodų kūrimas bei diegimas“, 1982–2007 m. Kartu apdovanota I. Brazauskienė, R. Semaškienė.
Z. Dabkevičius – agronomas fitopatologas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 2001–10 narys ekspertas), habil. mokslų daktaras (biomed. m., 1995), Švedijos karališkosios žemės ir miškų ūkio mokslų akademijos užsienio narys (2012), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (2016). Gimė 1954 m. rugpjūčio 26 d. Kupsčių kaime (Raseinių raj.).
Fiziniai mokslai
Gintautas Tamulaitis – už darbų ciklą „Trumpabangės optoelektronikos puslaidininkių ir jų kvantinių darinių optinė spektroskopija“, 2001–2007 m.. Kartu apdovanotas R. Gaška, S. A. Juršėnas, E. Kuokštis.
G. Tamulaitis – fizikas, habil. mokslų daktaras (fiziniai m., 2001), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2017). Gimė 1956 m. kovo 29 d. Klausučių kaime (Jurbarko raj.).
Vida Vičkačkaitė – už darbų ciklą „Chromatografiniai ir elektromigraciniai metodai: naujos derivatizacijos, koncentravimo ir atskyrimo sistemos“, 1993–2007 m. Kartu apdovanotas A. Padaraukas.
V. Vičkačkaitė – chemikė, mokslų daktarė (fiziniai m.; chem. m. kand. 1988). Gimė 1961 m. sausio 26 d. Telšiuose.
Humanitariniai ir socialiniai mokslai
Aleksas Stanislovas Girdenis – už darbų ciklą „Fonologijos, dialektologijos ir kalbos istorijos tyrimai“, 1996–2003 m.
A. S. Girdenis – kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habil. mokslų daktaras (hum. m.; filol. m. mokslų daktaras 1983), Lietuvos mokslų akademijos (1996), Milano kalbotyros draugijos (1986) narys korespondentas. Šiaulių universiteto garbės mokslų daktaras (2000). Gimė 1936 m. spalio 19 d. Tryškiuose (Telšių raj.), mirė 2011 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
2009 metai
Biomedicinos mokslai
Valdas Stanislovas Laurinavičius – už darbų ciklą „Fermentų ir polifermentinių sistemų tyrimas ir panaudojimas“, 1994–2008 m. Kartu apdovanota I. Bachmatova, L. Marcinkevičienė, R. Meškys, J. Razumienė.
V. S. Laurinavičius – biochemikas, habil. mokslų daktaras (biomed. m.; techn. m. mokslų daktaras 1990), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 2001–11 narys ekspertas). Gimė 1949 m. balandžio 18 d. Budų kaime (Kuršėnų vlsč., dabar Šiaulių raj.).
Alfas Pliūra – už darbų ciklą „Miško sėklinės bazės, selekcijos ir genetinių išteklių išsaugojimo sistemos sukūrimas tvariai ir intensyviai miškininkystei plėtoti Lietuvoje“, 1994–2008 m. Kartu apdovanotas R. Gabrilavičius, J. Danusevičius, V. Baliuckas, D. Danusevičius.
A. Pliūra – miškininkas, mokslų daktaras (biomed. m., 1993; habilitacijos procedūra 2009), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2016). Gimė 1956 m. spalio 13 d. Šiauliuose.
Humanitariniai ir socialiniai mokslai
Algirdas Girininkas – už darbų ciklą „Baltai Baltijos jūros erdvėje“, 1994–2008 m. Kartu apdovanota A. Bliujienė, V. Žulkus.
A. Girininkas – archeologas, habil. mokslų daktaras (hum. m., 1998). Gimė 1949 m. rugsėjo 23 d. Telšiuose.
Vladas Žulkus – už darbų ciklą „Baltai Baltijos jūros erdvėje“, 1994–2008 m. Kartu apdovanota A. Bliujienė, A. Girininkas.
V. Žulkus – archeologas, habil. mokslų daktaras (hum. m., 1999), Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas (2020). Gimė 1945 m. balandžio 16 d. Telšiuose.
Technologijos mokslai
Vytautas Giniotis – už darbų ciklą „Precizinės mechatroninės matavimo sistemos – tyrimas, sukūrimas, taikymas“. Kartu apdovanotas M. Barakauskas, A. Kasparaitis, S. Kaušinis.
V. Giniotis – inžinierius mechanikas, habil. mokslų daktaras (technol. m., 1996). Gimė 1938 m. spalio 24 d. Plumpių kaime (Vaiguvos vlsč., Šiaulių apskr.), mirė 2012 m. vasario 1 4 d, Vilniuje, palaidotas Vilniaus Sudervės / Saltoniškių kapinėse.
2011 metai
Humanitariniai ir socialiniai mokslai
Mykolas Michelbertas – už darbų ciklą „Senojo geležies amžiaus (I–IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai“.
M. Michelbertas– archeologas, habil. mokslų daktaras (hum. m.; ist. m. mokslų daktaras 1987), Latvijos mokslų akademijos narys, lietuvių garbės mokslų daktaras (2004).. Gimė 1939 m. kovo 9 d. Kražiuose (Kelmės raj.).
2013 matai
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslai
Aurelija Žvirblienė – už darbų ciklą „Naujų antikūnų kūrimas, tyrimai ir taikymas imunodiagnostikai“, 1998–2012 m.
A. Žvirblienė– biochemikė, mokslų daktarė (fiz. m., 1988; habilitacijos procedūra 2008), Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė (2021). Gimė 1960 m. gegužės 19 d. Jučių kaime (Akmenės raj.).
Humanitariniai ir socialiniai mokslai
Viktorija Daujotytė (Pakerienė) – už darbų ciklą „Fenomenologiniai lietuvių literatūros tyrimai“, 1998–2012 m.
V. Daujotytė (Pakerienė) – literatūrologė, habil. mokslų daktarė (hum. m.; filol. m. mokslų daktaras 1988), Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė (2011; 2007–2011 narė korespondentė). Gimė 1945 m. spalio 1 d. Keiniškėje (Varnių vlsč., dabar Telšių raj.).
2014 metai
Humanitariniai ir socialiniai mokslai
Vincentas Drotvinas – už mokslo darbą „Mažosios Lietuvos raštijos paveldo (leksikografijos) tyrimai“.
V. Drotvinas – kalbininkas, mokslų daktaras (hum. m.; filol. m. kand. 1967). Gimė 1929 m. liepos 10 d. Stakių kaime (Raudonės vlsč., dabar Jurbarko raj.), mirė 2015 m. liepos 12 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Suderbės / Saltoniškių kapinėse.
Technologijos mokslai
Rimvydas Simutis – už darbų ciklą „Pažangūs biotechnologinių procesų modeliavimo, optimizavimo ir valdymo metodai. Kūrimas ir taikymai“, 1999–2013 m. Kartu apdovanotas D. Levišauskas, V. Galvanauskas.
R. Simutis – automatikos inžinierius, habil. mokslų daktaras (technol. m., 1998), alpinistas. Gimė 1953 m. gruodžio 12 d. Rietave.
2015 metai
Humanitariniai ir socialiniai mokslai
Artūras Tereškinas – už darbų ciklą „Kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tyrimai“, 2000–2014 m.
A. Tereškinas–sociologas, mokslų daktaras (humanitariniai mokslai, 2000). Gimė 1965 m. rugsėjo 18 d. Telšiuose.
2016 metai
Technologijos mokslai
Rymantas Jonas Kažys – už darbų ciklą „Ultragarsinės matavimo, stebėsenos ir diagnostikos technologijos ekstremalioms sąlygoms“, 2001–2015 m. Kartu apdovanotas L. Mažeika.
R. J. Kažys – inžinierius, habil. mokslų daktaras (technol. m.; techn. m. mokslų daktaras 1981), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 2001–11 narys ekspertas, nuo 2018 narys emeritas). Gimė 1943 m. vasario 3 d. Skuode.
2017 metai
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslai
Virginijus Šikšnys – už darbų ciklą „CRISPR‑Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos“, 2011–2016 m. Kartu apdovanotas G. Gasiūnas, T. Šinkūnas, T. Karvelis.
V. Šikšnys – biochemikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 2006–11 narys ekspertas), mokslų daktaras (fiz. m., 1983; habilitacijos procedūra 2005). Gimė 1956 m. sausio 26 d. Šiauliuose.
2018 metai
Fiziniai mokslai
Vidmantas Gulbinas – už darbų ciklą „Eksitonų ir krūvininkų dinamika organiniuose ir perovskitiniuose puslaidininkiuose bei naujos kartos saulės elementuose“, 2003–2017 m. Kartu apdovanotas A. Devižis, M. Franckevičius.
V. Gulbinas – fizikas, habil. mokslų daktaras (fiziniai m., 2001), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2019). Gimė 1957 m. rugpjūčio 9 d. Paliepių kaime (Raseinių raj.).
Technologijos mokslai
Giedrius Janušas – už darbų ciklą „Mikromechaninių sistemų kūrimas, tyrimas ir taikymai“, 2003–2017 m. Kartu apdovanotas V. Ostaševičius, A. Palevičius, R. Gaidys, R. Daukševičius, V. Jūrėnas.
G. Janušas – mechanikos inžinierius, mokslų daktaras(technol. m., 2008). Gimė 1978 m. liepos 6 d. Raseiniuose.
2019 metai
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslai
Vidmantas Stanys – už darbų ciklą „Genetiniai ir biotechnologiniai tyrimai sodo augalų veislėms kurti“. Kartu apdovanotas T. Šikšnianas, D. Gelvonauskienė, A. Sasnauskas.
V. Stanys – agronomas selekcininkas, habil. mokslų daktaras (biomed. m., 1997), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 1999–2011 narys ekspertas). Gimė 1955 m. birželio 20 d. Mažeikiuose.
2020 metai
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslai
Jurga Bernatonienė – už darbą „Inovatyvūs farmacijos produktai: veikliųjų junginių paieška, technologinis funkcionalizavimas ir praktinis taikymas“.
J. Bernatonienė– gydytoja vaistininkė, mokslų daktarė (biomed. m., 2004). Gimė 1978 m. balandžio 30 d. Šiauliuose.
Regina Gražulevičienė – už darbų ciklą „Urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikis sveikatai nuo kūdikystės iki brandos“. Kartu apdovanotas A. Dėdelė.
R. Gražulevičienė– gydytoja kardiologė, habil. mokslų daktarė (biomed. m., 1992). Gimė 1941 m. gegužės 5 d. Žakaimyje (Tauragės apskr.).
2021 metai
Fiziniai mokslai
Eugenijus Gaubas – už darbų ciklą „Didelių įtėkių poveikių medžiagai tyrimai radiacijos dozimetrijai ir spindulinių technologijų kūrimui“, 2006–2020 m. Kartu apdovanotas T. Čeponis, J. V. Vaitkus.
E. Gaubas – fizikas, habil. mokslų daktaras (fiziniai m., 2002). Gimė 1951 m. balandžio 13 d. Šiauliuose.
2022 metai
Humanitariniai mokslai
Rita Šerpytytė – už darbų ciklą „Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos“, 2007–2021 m.
R. Šerpytytė – filosofė, mokslų daktarė(hum. m.; filos. m. kand. 1988). Gimė 1954 m. sausio 26 d. Tauragėje.
Naudota literatūra:
- „Lietuvos mokslo premija“, Lietuvos mokslų akademija: https://www.lma.lt/lietuvos-mokslo-premijos-1.
- „Lietuvos mokslo premija“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-mokslo-premija/.
Parengė Danutė Mukienė