Adelė Pušinskaitė Cholodinskienė (1944–2023) – archeologė, ilgametė Mažeikių muziejaus direktorė. Ji gimė 1944 m. gegužės 4 d. Lenkimuose (Skuodo raj.) 1963 m. baigusi Lenkimų vidurinę mokyklą pradėjo studijuoti Vilniaus universitete. Čia apgynė diplominį darbą tema „Palaidojimai su žirgais Pakalniškių kapinyne“, įgijo istorijos mokslų dėstytojos-archeologės specialybę.
Baigusi vidurinę mokyklą, studijavo archeologiją Vilniaus universitete. Po studijų, 1967-ųjų rugpjūčio 7 d., buvo paskirta dirbti Mažeikių kraštotyros muziejaus direktore.
Tuo metu muziejaus likimas kabojo ant plauko – Mažeikių kultūrą kuruojantis valdžios atstovas jau planavo Mažeikių kraštotyros muziejų uždaryti, o eksponatus perduoti Telšių muziejui „Alka“, taip užbaigiant prieš tai daugelį metų buvusią varganą Mažeikių muziejaus egzistenciją.
Praūžus Antrajam pasauliniam karui, 1955-aisiais supleškėjus mokyklai, kurios patalpose veikė muziejus, iš 1928-aisiais įkurto Mažeikių muziejaus buvo mažai kas likę: jo direktore pradėjus dirbti A. Cholodinskienei, muziejinių vertybių čia turėta tik apie pusantro tūkstančio, o darbuotojų buvo vos du – tik mokslinis bendradarbis ir ekspozicijos prižiūrėtojas.
Jaunos specialistės, jai tapus muziejaus direktore, laukė dideli darbai. Kaip savarankiško muziejaus vadovė tada ji neturėjo galimybių daug ką nuveikti, nes po kelių mėnesių Ministrų Tarybos nutarimu 1968 m. Mažeikių muziejus buvo prijungtas prie Telšių kraštotyros muziejaus (dabar Žemaičių muziejus „Alka“) ir pradėjo veikti kaip šio muziejaus ekspozicinis padalinys (filialas).
A. Cholodinskienė, dirbdama šio muziejaus vadove, kartu su patyrusiais Telšių muziejininkais nuolat važinėdavo po kaimus rinkdama etnografines muziejines vertybes, dalyvaudavo archeologinėse ekspedicijose. 1972 m. ji kartu su Telšių muziejininku Vitu Valatka (1927–1977) įrengė Mažeikių muziejaus istorinę ekspoziciją. Nežiūrint sovietmečio ideologinių klišių, ji tada buvo geriausia, ką iki to laiko šiame muziejuje buvo galima pamatyti.
Tuo laikotarpiu Mažeikiuose buvo pradėti kurti ir muziejaus filialai. Pirmiausia atidarytas Juozo Garelio memorialinis muziejus Pievėnų kaime, netrukus tame pačiame kaime įrengta skulptoriaus Broniaus Pundziaus dailės ekspozicija jo gimtojoje sodyboje, 1974-ųjų pabaigoje Židikuose atidarytas memorialinis rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos muziejus, 1975-aisiais – Lietuvos profesionaliojo teatro pradininko Juozo Vaičkaus muziejus jo gimtinėje Zastaučių kaime, 1981 m. duris atvėrė dailininko Česlovo Kontrimo gimtinėje Dapšių kaime įrengta galerija-muziejus. Iš jų šiuo metu veikia tik Šatrijos Raganos memorialinis muziejus.
Prasidėjus Atgimimui, 1989 m. Mažeikių kraštotyros muziejus buvo atsiskirtas nuo Telšių muziejaus „Alka“ – tapo savarankišku. Tada į muziejų priimta daugiau darbuotojų, kasmet jo rinkiniai buvo papildomi naujais vertingais eksponatais. Norint toliau tinkamai plėtoti muziejaus veiklą, reikėjo didesnių, muziejinei veiklai tinkančių patalpų. 1992 m. rajono valdžia muziejui paskyrė prie miesto parko veikiančios Mažeikių vaikų muzikos mokyklos priestato (flygelio) patalpas (V. Burbos g. 9). Prieš perkeliant čia muziejų, jas reikėjo suremontuoti ir pritaikyti muziejinei veiklai. Remonto darbai netrukus buvo pradėti ir 1994 m. vasario 16-ąją muziejininkai jau džiaugėsi, galėdami visus pakviesti į rekonstruotas, daugiau negu tūkstantį kvadratinių metų užimančias šio priestato patalpas. Beje, toje pačioje vietoje muziejus veikė ir 1934 metais.
1994 m. sausio 1 d. Mažeikių rajono valdybos potvarkiu muziejus buvo atskirtas nuo Mažeikių kultūros skyriaus ir tapo savarankišku rajono valdybos padaliniu. Kaip savarankiška biudžetinė įstaiga jis veikia iki šiol.
Vadovaujant A. Cholodinskienei, 1995 m. muziejus užmezgė ryšius su Lenkijos Respublikos Plocko miesto Mazovijos muziejumi, mieste pradėtos rengti Vilniaus dailės akademijos meno dienos, Mažeikių dailės mokyklos mokinių darbų parodos. 1995 m. išleistas pirmasis „Muziejaus naujienų“ numeris, kuriame aprašyti svarbiausi muziejaus įvykiai. Vėliau pasirodė ir pirmasis neperiodinis „Muziejaus naujienų“ priedas „Kaukelis“, skirtas mokiniams. 2009 m. dienos šviesą išvydo leidinukas „Krežis“, kuriame buvo supažindinama su muziejuje vykdomomis edukacinėmis programomis.
1996 m. muziejaus žinion buvo perduotas Renavo dvaro ansamblis, kuriame iki 2014 m. veikė Mažeikių muziejaus filialas (dabar tai savarankiškas Renavo dvaro sodybos muziejus).
Dabar Mažeikių muziejus turi 4 ekspozicinius padalinius. Tai 1960 m. įkurtas Viekšnių pirmosios vaistinės muziejus (vienintelis tokio tipo muziejus, veikiantis Lietuvoje), nuo 1981 m. Viekšniuose veikiantis Lietuvos aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus muziejus, 1987 m. lankytojams duris atvėręs jau minėtas Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus Židikuose ir brolių profesorių Mykolo, Vaclovo, Viktoro Biržiškų memorialinė ekspozicija Viekšniuose.
2005 m. muziejuje buvo įrengta nuolatinė ekspozicija „1945–1953 metų rezistencinis pasipriešinimas buvusioje Mažeikių apskrityje“.
1972 m. archeologines ekspedicijas su V. Valatka pradėjusi A. Cholodinskienė tyrinėjo Skėrių, Kukių, Zastaučių senkapius, su istorijos instituto archeologais – Pavirvytės-Gudų, Griežės, Kivylių archeologinius paminklus. Mažeikių muziejuje buvo sukaupta apie 4 tūkst. archeologinių radinių kolekcija, kurioje daug unikalių, Lietuvos istorijos pažinimui itin svarbių objektų.
Muziejaus ir Vilniaus dailės akademijos bendrai surengtai parodai „Baltų menas“, kurioje buvo gausu Mažeikių muziejaus muziejinių vertybių, keliaujant po kaimyninių valstybių sostines, A. Cholodinskienė šios parodos vienam iš pagrindinių organizatorių prof. Adomui Butrimui pasiūlė šios parodos pagrindu Mažeikių muziejuje įrengti nuolatinę ekspoziciją. Pasiūlymas buvo priimtas ir muziejuje atsirado itin didelio lankytojų susidomėjimo sulaukusi ekspozicija.
Dirbdama muziejaus direktore A. Cholodinskienė aktyviai dalyvavo Lietuvos muziejininkų bendruomenės veikloje, daug metų buvo Lietuvos muziejų asociacijos, Savivaldybių muziejų direktorių bendrijos tarybos, Muziejų tarybos narė. Aktyviai bendradarbiavo spaudoje, bendrdarbiavo su žurnalo „Žemaičių žemė“ redakcija spaudai parengiant vieną žurnalo numerį, skirtą mažeikiams, knygų serijoje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ skelbė archeologinių tyrimų, kuriuose dalyvavo, medžiagą, informaciją apie muziejaus veiklą, bendradarbiaudama su Žemaičių akademijos ir Vilniaus dailės akademijos knygų serijos „Žemaičių praeitis“ leidėjais, paskelbė straipsnių ir šios serijos knygose.
2002 m. už nuopelnus kultūrai, Mažeikių kraštui, Šatrijos Raganos atminimo puoselėjimą, rašytojos kūrybos ir gyvenimo idealų populiarinimą A. Cholodinskienė buvo apdovanota Rašytojos Marijos Pečkauskaitės premija ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
2013 m. Mažeikių muziejus buvo uždarytas rekonstrukcijai, jo rinkiniai laikinai perkelti į V. Kudirkos g. 6 esantį pastatą).
A.Cholodinskienė į užtarnautą poilsį išėjo 2014 m., sulaukusi savo 70-mečio ir Mažeikių muziejui atidavusi 47-erius savo gyvenimo metus.
A. Cholodinskienė mirė 2023 m. spalio 31 d. Mažeikiuose.