Konstantinas gimė 1786 m. birželio 3 d. Žaludke (dab. Gardino sr., Baltarusija), mirė 1853 m. kovo 16 / 28 d. Pastovyse (dab. Vitebsko sr., Baltarusija). Jo žmona buvo Valerija Vankovičiūtė Tyzenhauzienė (Waleria Wańkowicz h. Lis odm). Valerija gimė apie 1800 1805 (?) m., mirė 1841 m. Jos tėvas buvo Antonis Vankovičius (Antoni Wańkowicz h. Lis odm.) ir Ana Soltan (Anna Sołtan h. wl.).

1880 m. jo ir šeimos palaikai buvo perlaidoti Rokiškio bažnyčios katakombose.

Turėjo tris sūnus (Zbignevą Tyzenhauzą (1823?–1845), Vladislovą Tyzenhauzą, Reinoldą Tyzenhauzą (1830–1880) ir dvi dukteris (Eleną Tyzenhauzaitę (1825–1864) ir Mariją Tyzenhauzaitę Pšezdzieckienę (1823–1890).

Konstantinas Tyzenhauzas – pasaulyje plačiai žinomas zoologas ir ornitologas, Lietuvoje – ir kaip dailininkas, iliustruotojas. Jis tyrė Lietuvos ir kitų pasaulio šalių paukščius.

Pradinį ir vidurinį išsilavinimą įgijo Varšuvoje. Tada Vilniaus universitete studijavo gamtos mokslus bei tapybą. Jo tapybos mokytojas, kaip ir seserų Sofijos Viktorijos bei Aleksandros, buvo Jonas Rustemas  (Jan Rustem, 1762–1835). Na o gamtos paslapčių jį mokė Vilniuje dirbęs žymus gamtininkas Stanislovas Bonifacas Jundzila (Stanisław Bonifacy Jundziłł, 1761–1847).

K. Tyzenhauzas dalyvavo 1812 m. kare (buvo Napoleono žygio į Rusiją dalyvis). Karui pasibaigus, slapstėsi, kurį laiką gyveno Prancūzijoje, paskelbus amnestiją, įsikūrė Pastovių dvare. Daug keliavo po Lietuvą, Lenkiją, Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, kitas Europos šalis, tyrinėdamas Vidurio Europos paukščius palaikė ryšius su žymiais ano meto Europos ornitologais. Surinko didelę paukščių iškamšų kolekciją, kurią sudarė apie 3 000 vnt. iškamšų, kiaušinių kolekciją. Jas saugojo Pastovių dvare, kur buvo įsirengęs vieną didžiausių Europoje ornitologijos kabinetų. Savo dvaruose jis turėjo įsirengęs paukščių preparavimo laboratorijų.

Tikėtina, kad viena iš tokių laboratorijų veikė Rokiškio dvare. Čia buvo gamtos tyrimų laboratorijos, oranžerijos bei šiltnamiai, kuriuose Tyzenhauzai augino šiltųjų iri subtropinių kraštų augalus, iš šio dvaro augalai buvo platinami po kitus dvarus, siunčiami ir į Vilnių, Varšuvą.

Iškamšų kolekciją jis vėliau padovanojo Vilniaus senienų muziejui. Dabar dalis K. Tyzenhauzui priklausiusių iškamšų saugoma Vilniaus universitete.

Jis kolekcionavo ir meno kūrinius. Savo kolekcijoje jis turėjo daugiau negu 60 kūrinių.

Buvo sukaupęs didelę biblioteką. Daugiausiai joje buvo įvairiomis kalbomis išleistų knygų gamtos mokslų tema. Itin vertingas, turtingas buvo ornitologijos knygų skyrius.  Vėliau šią biblioteką turtino jo sūnus. 

Yra paskelbęs daugiau kaip 20 mokslinių darbų apie paukščius, kirmėles, vabzdžius, žuvis, retuosius žinduolius. Jie išspausdinti lenkų, vokiečių, prancūzų, lotynų kalbomis.

Prieš mirtį paprašė sūnaus Reinoldo išleisti jo neužbaigtą spaudai parengti ir paties iliustruotą mokslinį darbą apie paukščių kiaušinius. Sūnus tėvo pavedimą įvykdė –  1862 m. Varšuvoje buvo išleistas Konstantino Tyzenhauzo atlasas „Lenkijos paukščių ovologija“ (šis leidinys, pasak mokslininkų, nėra praradęs aktualumo iki šiol.

Konstantinas daug dirbo ir kaip dailininkas. Jis sukūrė kelis šimtus paveikslų ir piešinių. Dauguma jų dabar saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Publikacijoje „Tyzenhauzų kultūros kelias“ (https://www.muziejusrokiskyje.lt/tyzenhauzu-kulturos-kelias) rašoma:  „Jo ornitologijos muziejuje buvo keletas tūkstančių Baltarusijos, Lietuvos, Ukrainos ir kitų valstybių paukščių bei jų kiaušinių piešinių. Turtinga dvaro biblioteka puikavosi retais spaudiniais, vertinga graviūrų kolekcija, joje kauptas šeimos archyvas ir dokumentai, pradedant XII a.“.

K. Tyzenhauzas iliustravo Vladislovo Tačanovskio (Władysław Taczanowski) paukščių kiaušinių atlasą  (Oologia ptaków polskich)(1862 m.).

Konstantino Tyzenhauzo parašytos, išlaistos, iliustruotos knygos:

1. Monografija „Visuotinė ornitologija“ (Ornitologia powszechna) lenkų kalba 3 tomai išleisti 1843–1846 m.);
2. „Ornitologijos, arba mokslo apie paukščius, pagrindai“ (Zasady ornitologii albo nauki o ptakach)lenkų kalba išleisti1841 m.;
3. „Migruojančių paukščių ornitologiniai stebėjimai jiems parskrendant ir išskrendant“(Dostrzeźenia ornitologiczne pod względem przylotu i odlotu ptakow wędrujących) lenkų kalba išleisti 1844 m.);
4. Tyzenhauzo iliustruotas spalvotas Vladislovo Tačanovskio (Władysław Taczanowski) paukščių kiaušinių atlasas  (Oologia ptaków polskich, išleistas 1862);
5. „Europos paukščių ir žinduolių katalogas“ lotynų kalba išleistas 1848 m.

Literatūra:

• Čaplinskas A. R., Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės,  Vilnius, 2011, p. 425.
• Kisarauskas V., Lietuvos knygos ženklai, 1518–1918. Vilnius, 1984, p. 130–131.
• Lietuvių enciklopedija, Boston, 1964, t. 31, p. 261–264.
• Rokiškis : miestas, kraštas, žmonės, Vilnius, 1999, p. 211–213.
• Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius, 2013, t. 23, p. 814–815.
• Tyzenhauzų kultūros kelias“, Rokiškio krašto muziejus,  https://www.muziejusrokiskyje.lt/tyzenhauzu-kulturos-kelias.

RKIC informacija