Juozas Liaudanskis (1904–1989) – akmentašys, skulptorius, liaudies meistras.
Jis gimė 1904 m. sausio 27 d. Kelmės rajono Junkiškės kaimo bežemių valstiečių šeimoje, dėl šeimos sunkios materialinės padėties neturėjo galimybės net lankyti pradinės mokyklos. Akmenį tašyti išmoko iš tėvo ir senelio – jie darydavo antkapinius paminklus.
J. Liaudanskis, sukūręs šeimą, apsigyveno Kelmėje. Čia jis praėjo verstis antkapinių paminklų gamyba. Buvo labai kūrybingas ir meniškos sielos žmogus. 1932 m. jis pradėjo kurti akmenines skulptūras, skirtas antkapiniams paminklams. Jo kūrinių yra Kelmės, Kurtuvėnų, Liolių, Stulgių, Žalpių, Laukuvos apylinkių, Vilniaus, Marijampolės ir kai kuriose kitose Lietuvos kapinėse. Kelmę puošia J. Liaudanskio skulptūros „Lietuvaitė“, „Saviveiklininkai“, „Skalbėja“, paminklas skirtas Kelmėje gimusiam prozininkui, dramaturgui Broniui Laucevičiui-Vargšui (1884–1916).
J. Liaudanskio padaryti antkapiniai paminklai yra įvairių formų. Dalis jų net nepanašūs vieni į kitus. Šio menininko sukurtiems paminklams būdinga simetrija ir atskirų paminklo dalių pusiausvyra, skulptūrinis dekoras, jie sumontuoti iš kelių atskirų dalių. Paminklus puošia skulptūros. Dauguma jų religinio pobūdžio, išlaikiusios liaudiškąją medinių skulptūrų tradiciją. Kurdamas J. Liaudanskis itin daug dėmesio skirdavo detaliam galvos modeliavimui, kuris būdingas medinėms liaudies skulptūroms. Ankstyvesnės šio akmens meistro skulptūros dažytos aliejiniais, bronziniais dažais. Antkapiniuose paminkluose dominuoja tradicinės angelų, Kristaus ir Marijos skulptūros. Paminklai pasižymi užbaigtumu, vientisumu, puikia kompozicija.
1965 m. J. Liaudanskį „atrado“ tuometinio Valstybinio dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) studentai. Susidomėjus šio meistro darbais menotyrininkams, jam atsirado daugiau galimybių kurti pasaulietine tematika, gimė skulptūros taikos, darbo, socialinės, rasinės neteisybės, karo pasmerkimo temomis.
1966 m. J. Liaudanskio darbai buvo pradėti eksponuojami respublikinėse, taip pat ir sąjunginėse liaudies meno parodose, užsienyje (Čekoslovakijoje, Lenkijoje, VDR, Vengrijoje).
Juozas Liaudanskis mirė 1989 metais.
Naudota literatūra:
- Širmulis A., Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai. Medis, akmuo, geležis, Vilnius, 1999, p. 54–63.