Gasparas Feliksas (Pelicijonas) Cirtautas (1841–1913) – kunigas, Žemaičių vyskupas, rektorius.
Gimė 1841 m. birželio 21 d. Raseinių pavieto Veiviržėnų parapijos Aisėnų kaimo dalyje Padumblyje gyvenusioje gausioje pasiturinčioje Gasparo Cirtauto ir Marcijonos Skomantaitės šeimoje – iš viso joje augo dešimt vaikų. G. ir M. Cirtautams sūnus Gasparą ir Petrą į mokslus išleisti padėjo Rietavo kunigaikštis Irenėjus Kleopas Oginskis. Gasparas tapo kunigu, vėliau – vyskupu, o jo brolis Petras – gydytoju.
Gasparas 1862 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1862–1864 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Varniuose, 1864–1868 m. – Peterburgo dvasinėje akademijoje, ją baigė teologijos magistro laipsniu. Vėliau, 1868–1877 m., Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune dėstė lotynų kalbą, Šventąjį Raštą ir teologijos dogmas. 1877 m. vėl išvyko į Peterburgą ir čia iki 1888 m. veikusioje Dvasinėje akademijoje dėstė pagrindinę ir specialiąją dogmatiką. 1888 m. vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis G. Cirtautą pasikvietė į Kauną. Čia jis 1888–1897 m. buvo Žemaičių kunigų seminarijos rektorius. 1897 m. popiežiui išrinkus, G. Cirtautas Peterburgo dvasinėje akademijoje buvo įšventintas vyskupu, o Rusijos caro paskirtas Žemaičių pavyskupiu (Žemaičių vyskupo sufraganu ir Kastorijos tituliniu vyskupu).
1908 m., mirus Žemaičių vyskupui M. Paliulioniui, G. Cirtautas tapo Žemaičių vyskupijos valdytoju. 1910 m. popiežius Pijus X vyskupą G. Cirtautą paskyrė Žemaičių vyskupu.
G. F. Cirtauto rūpesčiu ir pastangomis 1912 m. buvo pradėta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčios statyba.
Buvo prolenkiškų nuostatų, pripažino lietuvių tautinį judėjimą, bet jo nepalaikė. Rūpinosi labdara. Jis daug kuo padėjo švietimą platinusioms Šv. Kazimiero, „Saulės”, Blaivybės, Šv. Juozapo, Moterų ir kitoms draugijoms, dalyvavo visuotiniuose jų susirinkimuose, rėmė laikraščių leidybą ir knygų platinimą. Jis buvo humanistas, daug dėmesio skyrė labdarai.
G. F. Cirtautas mirė 1913 m. rugsėjo 4 d. Berlyne po sunkios kepenų akmenligėsoperacijos. Palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos kriptoje (Vilniaus g. 1).
Apie 1913 m. Onos Vitkauskytės knygynas Kaune išleido G. Cirtauto fotografinį atviruką.
1926 m. Kauno Arkikatedroje bazilikoje atidengta memorialinė lenta su bronziniu bareljefu. Joje yra užrašas: „Gasparas-Pelicijonas Cirtautas. Žemaičių vyskupas 1910–1913. Ilgametis kunigijos mokytojas. Pikta gerumu nugalėti stengėsi“ (skulpt. Juozas Zikaras).
Naudota literatūra:
- „Gasparas Feliksas Cirtautas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/gasparas-feliksas-cirtautas/.
- „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“: https://atminimas.kvb.lt/asmenvardis5374.html?asm=CIRTAUTAS%20GASPARAS%20FELIKSAS.