Jonas Chodzka Boreika, (lenk. Jan Chodźko Borejko), slap. Jonas iš Svisločės slapyv. (1777–1851) – Lietuvos rašytojas, teisininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, trijų sūnų – Aleksandro Chodskos Boreikos ir Mykolo, Juozapo Chodzkų – tėvas.
Jis gimė 1777 m. birželio 24 d. Kryvičuose (Medilo r.). Dirbo Vileikos, Ašmenos, Minsko teismuose. Rašė lenkų kalba. 1812 m. buvo Lietuvos laikinosios vyriausybės komisijos narys, nuo 1822 m. – Lietuvos mokyklų vizitatorius. Aktyvus Masonų veikėjas. Jis Vilniuje 1816 m. kartu su kitais atgaivino ložę „Uolusis lietuvis“, 1818 m. įkūrė ložę „Sokrato mokykla“. Priklausė Šubravcų draugijai (slapyvardis Vaižgantas). Dalyvavo slaptos Patriotų draugijos (Varšuva) veikloje. 1826–1829 m. rusų valdžia jį kalinos Sankt Peterburge, 1830–1834 m. gyveno tremtyje Permėje. Mirė 1851 m. lapkričio 10 d. Minske.
Žymiausias jo kūrinys – didaktinė apysaka „Jonas iš Svisločės“ (Pan Jan ze Świsłoczy 1821 m., lietuvių kalba 1823) turėjo įtakos lietuvių didaktinės prozos raidai. Parašė eiliuotą patriotinės tematikos komediją „Išlaisvinta Lietuva“ (Litwa oswobodzona, išleista ir pastatyta 1812 m. Minske), tragediją „Boleslovas Kreivaburnis“ (Bolesław Krzywousty, pastatyta 1812 m. Vilniuje), išleido buitinių komedijų, vaizdelių ir apysakaičių rinkinį „Įvairūs raštai“ (Pisma rozmaite 12 t. 1837–1842 m.).
Parengta pagal knygoje „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“ (spaudai parengė Adomas Butrimas), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ https://www.vle.lt/Straipsnis/jonas-chodzka-boreika/ paskelbtą informaciją