Antanas Pranciškus Mykolas Goreckis – poetas, satyrikas, 1830–1831 m. sukilimo dalyvis, bajoras. Jis gimė 1787 m. Vilniuje, mirė 1861 m. rugsėjo 18 d. Prancūzijoje. Buvo Valentino Goreckiio h. Dołęga ir Onos Goreckienės sūnus. Kartu su juo šeimoje augo broliai ir seserys: Juozapas Raimondas Ignotas Hilaris Goreckis h. Dołęga; Filomena Rozalija Elena Mikalina Visogerdienė-Zambžickienė, Filypa Elena Gorecka h. Dołęga, Filypa Sofija Magdalena Gorecka h. Dołęga ir Scholastika Rozalija Teresė Vankavičienė. A. P. M. Goreckio žmona buvo Veronika Gorecka. Turėjo 6 vaikus: Tadeušą Goreckį, Rozaliją Scholastiką Anielą Gorecką h. Dołęga, Kamilą Stanislovą Eleną Gorecką h. Dołęga, Oną Gorecką h. Dołęga, Liudviką Goreckį h. Dołęga ir dar vieną (vardas ir lytis nežinoma).
A. Goreckis 1802–1806 studijavo literatūrą Vilniaus universitete, dalyvavo Napoleono kampanijoje, vėliau palaikė ryšius su poetu Adomu Mickevičiumi ir filomatais, dalyvavo rengiant 1830–1831 sukilimą Lietuvoje, buvo karinio štabo šefas prie Karolio Zaluskio, vienas iš Telšių sukilimo vadovybės narių, štabo pulkininkas, dalyvavo Darbėnų, Palangos, Tauragės kautynėse. Su misija išsiųstas į Švediją ir Angliją. Su Adomu Mickevičiumi išvyko į Dresdeną ir rėmė į Prancūziją emigruojančius sukilėlius. 1832 m. nuolatinai apsigyveno Paryžiuje, buvo Istorijos ir literatūros draugijos narys, tapo Čartoriskių stovyklos priešininku, suartėjo su demokratais. 1840 m. kaip vienas iš nedaugelio gimtojo krašto atstovų dalyvavo Napoleono palaikų palaidojime. 1853 m. apdovanotas Šv. Elenos medaliu. Tėvui pasitraukus iš Lietuvos, sūnūs liko tėvynėje. Vienas jų – Tadas – aplankė tėvą, kai šis jau gyveno prieglaudoje. Joje Antanas Goreckis 1861 m. rugsėjo 18 d. ir mirė. Palaidotas Prancūzijos Montmorency kapinėse.
Parengta pagal knygoje „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“ (spaudai parengė Adomas Butrimas) paskelbtą informaciją