Paminklas Jonui Žemaičiui-Vytautui stovi pačiame Palangos centre, Vytauto gatvės tytinėje pusėje, skvere, esančiame priešais Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bačnyčią. Jis sukurtas skulptoriaus Jono Jagėlos ir yra skirtas pagerbti Palangoje gimusiam Lietuvos karininkui, brigados dimisijos generolui, rezistentui, partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui. Paminklas atidengtas 2004 m., minint partizanų generolo 95-ąsias gimimo metines.
***
Jonas Žemaitis-Vytautas – kariškis (dimisijos brigados generolas), rezistentas, Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas, viena iškiliausių lietuvių tautos asmenybių, talentingas karys ir įžvalgus valstybininkas, žymus partizanų ginkluotųjų pajėgų organizatorius ir visos tautos pasipriešinimo vadas.
Jis gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje – Jono ir Petronėlės Žemaičių šeimoje. Kai Jonas Žemaitis pradėjo lankyti mokyklą, jų šeima jau gyveno Raseiniuose. 1926 m., baigęs šešias Raseinių gimnazijos klases, jis įstojo į Kauno karo mokyklą, kurią baigė 1929 metais. 1936–1938 m. J. Žemaitis_Vytautas studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje Fontainebleau. Gavęs kapitono laipsnį, vadovavo Lietuvos kariuomenės 4-ojo
artilerijos pulko mokomajai baterijai. 1941 m. pasitraukė iš tarnybos, atsisakęs bendradarbiauti su sovietų ir vokiečių armijomis. Išėjęs į atsargą, gyveno Kaune, vėliau – Šiluvos valsčiaus Kiaulininkų kaime. 1945 m. tapo partizaninės Žebenkšties rinktinės štabo viršininku, 1947 m. – Jungtinės Kęstučio apygardos (Raseinių apskr.) vadu, 1948 m. įkūrė Jūros (Vakarų Lietuvos) partizanų sritį, tapo jos vadu. 1949 m. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, sukūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, ėjo Gynybos pajėgų vado pareigas, jam buvo suteiktas aukščiausias – partizanų generolo laipsnis. 1951 m., ištikus insultui, atsisakė šių pareigų. Slapstėsi bunkeryje Jurbarko rajone (Šimkaičių miške). 1953 m. gegužės 30 d. buvo suimtas. Tardytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime. Ten 1954 m. lapkričio 26 d. buvo sušaudytas. Kapas nežinomas.
1997 m. J. Žemaitis-Vytautas apdovanotas pirmojo laipsnio Vyčio kryžiumi (po mirties). Jam suteiktas kario savanorio statusas.
1999 m. vasario 16 d. prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atidengtas paminklas generolui Jonui Žemaičiui (skulptorius Gintautas Lukošaitis, architektas Mindaugas Mačiulis).
2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją, kurioje pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.
2009 m. kovo 15 d. Jonui Žemaičiui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.
Lietuvoje yra pastatyta ir daugiau paminklų, bareljefų, skirtų jo atminimo įamžinimui. J. Žemaičio_Vytauto vardu yra pavadintų ir švietimo įstaigų, kt.
Parengė Danutė Mukienė
D. Mukiwnės nuotraukose – paminklas Palangoje, skirtas Jono Žemaičio-Vytauto atminimui įamžinti
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virrtualių turų po kurortą“
