Skulptoriaus Antano Mončio namų-muziejaus pastatas S. Daukanto gatvėje pažymėtas 16 numeriu. Jis medinis, dviejų aukštų, savo forma kiek primenantis bažnyčią.
Šį namą XX a. pr. pastatė grafo Tiškevičiaus žemių prižiūrėtojo sūnus Vladas Navickas. Po Antrojo pasaulinio karo buvo pastatytas jo medinis priestatas, dar kiek vėliau – mūrinis.
Sovietmečiu čia veikė sanatorijos „Banga“ valgykla ir klubas, vėliau pastatas buvo perduotas Sanatorinių-kurortinių įstaigų susivienijimui „Jūratė“, kuri čia įrengė biblioteką.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ją ėmė lankyti tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metais į užsienį gyventi, dirbti ir kurti išvykę menininkai. Vienas iš jų buvo iš Kretingos rajono Darbėnų valsčiaus Mančių kaimo gimęs, Paryžiuje kelis dešimtmečius gyvenęs žymus lietuvių skulptorius modernistas Antanas Mončys (1921–1993). Tuo metu jis jau sunkiai sirgo, norėjo sugrįžti gyventi į Lietuvą bent savo saulėlydyje. Sugrįžti nespėjo, bet prieš mirtį Lietuvai padovanojo dalį savo kūrinių kolekcijos. Dovana buvo atvežta į Lietuvą, kurį laiką eksponuota Vilniuje, Kaune, o 1993 m. pasiekė Palangą. A. Mončio kūriniai ir kiti Lietuvai jo padovanoti objektai buvo įkurdinti minėtos bibliotekos patalpose, kuriose dirbo A. Mončio sesers Birutės Turauskienės dukra Loreta Turauskaitė. Šiose patalpose urnoje buvo pašarvoti ir iš Prancūzijos į Lietuvą 1993 m. parvežti skulptoriaus palaikai, prieš juos išvežant palaidoti į jo gimtųjų vietų kapines.
Namą rekonstravo, muziejaus reikmėms pritaikė architektas Petras Lapė (1924–2012). Pagal jo projektą įrengtos ir ekspozicinės erdvės. Kai kurie P. Lapės suprojektuoti pastato interjero ir eksterjero elementai atspindi A. Mončio kūrybos savitumus.
Šis pastatas iš kitų aplinkinių išsiskiria intensyvia mėlyna spalva. Muziejaus nuolatinė ekspozicija įrengta pagal architekto Valdo Ozarinsko (1961–2014) projektą.
1999 m. šiame pastate pradėjo veikti muziejus. 2016 m. greta A. Mončio namų-muziejaus įkurtas Palangos pasakų parkas.
2010 m. sausio 4 d. pastatas dėl savo vertingų architektūrinių ir istorinių savybių įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 33571).
Kultūros vertybių registre akcentuojama, kad tai sudėtinio plano medinis karkasinis pastatas, kurio kompozicinė ašis – stačiakampio plano ekspozicijų salės centrinis korpusas su pusapvaliu briaunuotu erkeriu pietų fasade. Iš rytų ir vakarų pusės yra pristatyti stačiakampio plano priestatai. Stogai – šlaitiniai, nedidelio nuolydžio, dengti skarda. Sienos – medinės karkasinės, durų, langų angos sienose – stačiakampės. Rytinėje pusėje (S. Daukanto g.) fasado kompozicija asimetrinė, skirtingų tūrių, o pietinėje pusėje (Vydūno al.) – simetrinė su centre įkomponuotu briaunuotu erkeriu ir iš abiejų pusių pristatytais stačiakampiais priestatais. Vakarinis fasadas – asimetrinis, skirtingų tūrių. Medinės konstrukcijos priestatas per visą centrinės pastato dalies ilgį pastatytas apie 1949 m., priderintas prie bendros architektūrinės stilistikos. Mūrinė dalis pastatyta dar vėliau, ji nėra saugotina. Pastatas horizontalia kryptimi apkaltas lentomis. Jos nudažytos. Pirmojo aukšto salėje – medinė perdangos konstrukcija – su statramsčiais. Pastogės ir stogo konstrukcijos – medinės.
Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – Antano Mončio muziejus-namo fasado fragmentas
Tekstas paskelbtas 2022-01-17
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
