Tai XIX a. pab. grafų Tiškevičių užsakymu pastatytas istorizmo stiliaus medinis pastatas (vila) su mansarda ir įstiklinta veranda. Ją grafai nuomodavo dvariškiams, o šie – poilsiautojams. Pirmojo pasaulinio karo metais šiame name kurį laiką veikė vokiečių topografinė kontora, kurios darbuotojai fiksuodavo, kaip pajūryje siaučiančios audros paveikia paplūdimio krantines.
Šioje sodyboje 1930–1944 m. gyveno pirmasis Palangos miesto burmistras, visuomenės veikėjas, filosofas, aušrininkas, gydytojas, pedagogas, spaudos darbuotojas, publicistas ir daugelyje kitų veiklų ryškų pėdsaką palikęs dr. Jonas Šliūpas (1861–1944). 1930 m. jis su šeima įsikūrė priešais vilą esančiame mediniame namelyje, o į vilą gyventi persikėlė po to, kai 1933 m. buvo išrinktas Palangos burmistru (šias pareigas su pertraukomis jis ėjo 1933–1941 m.).
Namas yra vakarinėje Vytauto gatvės pusėje, šalia Dariaus ir Girėno gatvės, Palangos botanikos (Birutės) parko Jo numeris – 23A. Nuo 1989 m. čia veikia J. Šliūpo atminimą puoselėjantis Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus.
Puošniausia namo dalis – pietryčių pusėje esantis pagrindinis fasadas su kiaurapjūvio ornamentais dekoruotais karnizais, balkono tvorele ir profiliuotais langų apvadais su ažūriniais viršlangių motyvais, rombiniais langeliais palėpėje. Fasade įkomponuotas mezoninas, yra įstiklinta veranda ir balkonas virš jos.
J. Šliūpas – viena spalvingiausių Lietuvos XIX a. pab. –XX a. I p. asmenybių. Jis gimė 1861 m. kovo 7 d. Rakandžiuose (Gruzdžių vlsč., Šiaulių apskr.), mirė 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne. 1948 m. J. Šliūpo palaikai palaidoti Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje.
1873–1880 m. J. Šliūpas mokėsi Mintaujos vokiškoje gimnazijoje, vėliau (1880–1882) studijavo filologiją ir teisę Maskvos, 1882 m. – gamtos mokslus Sankt Peterburgo universitete, iš kurio buvo pašalintas už carinei valdžiai priešišką veiklą. Medicininį išsilavinimą įgijo 1889–1891 m. studijuodamas mediciną Merilando (JAV) universitete. Mokėjo daug užsienio kalbų. Buvo daugelio lietuviškų draugijų narys, steigėjas, vadovas, kelių Lietuvos aukštųjų mokyklų garbės daktaras, diplomatas, aktyviai dalyvavo spaudoje – pats steigė laikraščius, juos redagavo, rašė jiems straipsnius politikos, filosofijos, istorijos, medicinos, kultūros ir kitais klausimais.
Siekdamas realizuoti savo idėjas, tai trumpiau, tai ilgiau yra gyvenęs daugelyje užsienio šalių, tarp jų ir JAV, ten dirbo gydytoju, buvo aktyvus įvairių draugijų narys, daug laiko skyrė spaudos reikalams. Gyvendamas Lietuvoje taip pat užsiėmė gydytojo praktika, aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime, mokytojavo, rašė straipsnius ir kt.
Buvo vedęs du kartus. Pirmoji jo žmona – Liudmila Malinauskaitė. Kai ji mirė, po kurio laiko vedė palangiškę Grasildą Grauslytę ir 1930 m. persikėlė gyventi į Palangą. Čia 1933–1941 m. (su pertraukomis) jis ėjo Palangos burmistro pareigas, leido knygas. Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Austriją. Mirė 1944 m. Berlyne.
Jam priklausiusiame name Palangoje dabar veikiančiame muziejuje veikiančioje ekspozicijoje pateikiama išsami informacija apie J. Šliūpo gyvenimą, veiklą, leidinius, kuriuos jis įsteigė, redagavo ir kuriems rašė straipsnius, dalyvavimą „Aušros“ ir „Varpo“ leidyboje, taip pat ir apie Palangos miesto bei jo apylinkių istoriją.
J. Šliūpo namas 1993 m. vasario 5 d. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 10781). Jis valstybės saugomas dėl savo vertingų architektūrinių, memorialinių ir istorinių savybių.
Parengė Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – dr. Jono Šliūpo sodyba Vytauto gatvėje (dešinėje – namelis, kuriame su šeima J. Šliūpas įsikūrė 1930 m., centre – pagal grafų Tiškevičių užsakymą pastatyta vila, kurioje nuo 1933 m. buvo Palangos burmistro J. Šliūpo rezidencija ir kurioje jis gyveno 1933–1940 m.), kairėje – dr. Jono Šliūpo paminklas (skulptoriai Aloyzas Toleikis ir Donatas Lukoševičius, architektė – Jolanta Galdikienė)
Tekstas paskelbtas 2022-01-17
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
