1944 m. profesoriui istorikui Zenonui Ivinskiui pasitraukus iš Lietuvos, čia liko didelė dalis jo bibliotekos knygų, asmeninis archyvas. Didžiąją archyvo dalį išgelbėjo profesoriaus žmonos motina p. Grinienė, po karo visą šį turtą perdavusi tuometinės LTSR Valstybinės bibliotekos rankraščių skyriui. Na, o knygas ir dalį archyvo ėmėsi globoti Kaune gyvenusi Z. Ivinskio sesuo p. Bronė Ivinskytė-Barzdienė. Tada, kai jai pasidarė pavojinga saugoti šį brolio turtą, B. Ivinskytė jį perdavė patikimiems savo bičiuliams – Stasei ir Vladui Grigams.
Pablogėjus sveikatai, B. Ivinskytė-Barzdienė, rašydama testamentą, prašė, kad po jos mirties brolio Zenono Ivinskio biblioteką imtųsi globoti jos dukra Aušra Barzdaitė-Pivorienė. Taip 1973 m. ši turtinga mokslininko biblioteka atsidūrė Aušros ir Marijono Pivorių žinioje. Joje buvusių leidinių vertę šie žmonės žinojo, todėl itin rūpinosi, kad biblioteka būtų išsaugota.
1994 m. Vilniuje gyvenusi Aušra Pivoriūnienė visus minėtos bibliotekos spaudinius, dalį Z. Ivinkio istorinių darbų, rankraščių ir mašinraščių bei dokumentų perdavė saugoti profesoriaus Z. Ivinskio gimtinėje, Plungėje, besikuriančiam Žemaičių dailės muziejui. Taip knygos, apie kurias 50 metų žinojo tik mažas būrelis žmonių, tapo prieinamos visai visuomenei – šiandien jomis gali naudotis kiekvienas Žemaičių dailės muziejaus lankytojas.
Gyvendamas užsienyje, prof. Z. Ivinskis ir ten sukaupė vertingą mokslinį archyvą. Mirus Z. Ivinskiui, jį perėmė Lietuvių Mokslo akademija Romoje. Atkūrus Lietuvai nepriklausomybę, šis profesoriaus mokslinis archyvas iš Romos perkeltas į Vilniaus universitetą. Nedidelė dalis
Z. Ivinskio archyvo yra likę Vokietijoje. Čia jį globoja prof. našlė Paulina Ivinskienė.
Žemaičių dailės muziejui padovanotoje profesoriaus surinktoje kolekcijoje yra 630 spausdinių, iš kurių dalis išspausdinta XVI-XIX a. Labiausiai dėmesį patraukia itin reta Vilniaus šv. Jono bažnyčios pamokslininko, pirmojo lietuvių žodynininko, jėzuitų kunigo K. Sirvydo (1546-1631) knyga „Dictonarium trium Lingvarum” – lenkų, lotynų ir lietuvių kalbų žodyno penktasis leidimas, išspausdintas Vilniaus akademijoje 1713 m. Iš titulinio puslapio sužinome, kad žodynas buvo skirtas studijuojančiai jaunuomenei. Leidinio poligrafinis apipavidalinimas labai paprastas. Vienintelis žymesnis papuošimas – Jėzuitų ordino emblema tituliniame lape.
Dar viena labai vertinga knyga – „Synodus dioecesana Mednicensis…”, kurioje rašoma apie vyskupų susirinkimą Žemaitijoje. Knyga išspausdinta Vilniuje, Jėzuitų akademijos spaustuvėje 1752 m. Joje yra įdomių žinių apie Beržoro bažnyčią – Platelių bažnyčios filialą bei ten apaštalavusį Jozefą Vaitkevičių (Jesephus Woytkiewicz), apie Tverų, Rietavo, Plungės ir kitus dekanus.
Pati seniausia kolekcijoje yra Dziej Philippus knyga „Concionum guadruplicium…” – visų švenčių, kasdieniniai pamokslai pagal Evangeliją. Ši knyga išleista lotynų kalba 1588 m. Leidene. Tituliniame lape yra spaustuvės emblema, o pastraipų pirmosios didžiosios raidės pieštos kvadrate. Foną sudaro stilizuotų augalų pynė bei figūros, nesusijusios su tekstu. Knyga užsegama, lapų kraštai nudažyti – taip leidinys geriau apsaugomas nuo dulkių.
Reta Romos valstybės veikėjo, karvedžio, rašytojo Juliaus Cezario (Caesar) knyga „Bele Gallici” (Galų karo užrašai), kurioje aprašomi karo įvykiai 56 metais prieš Kristaus gimimą. Ši knyga išspausdinta lotynų kalba 1834 m. (1922-1940 m. Lietuvoje išėjo keli Galų krašto užrašų ištraukų leidimai, pritaikyti lotynų kalbos mokymo reikalams.)
Vertinga knyga „Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego…” („Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės statutas”), išspausdintas 1786 m. lenkų kalba Vilniaus akademijoje.
Gražiausia knyga – Biblija, išleista 1846 m. lenkų kalba užsienyje. Joje daug iliustracijų. Antraštinis puslapis papuoštas renesanso stiliaus rėmais su biblinės tematikos scenomis.
Gražiausiu ir brangiausiu viršeliu papuošta kunigo maldos knyga „Brevarium…”, išleista 1889 m. užsienyje lotynų kalba. Jos natūralios odos viršelis ir pavadinimas nugarėlėje papuoštas paauksuotu reljefiniu ornamentu. Lapų kraštai paauksuoti – taip būdavo daroma dėl to, kad knyga gražiau atrodytų ir ilgiau išsilaikytų.
XV a. pabaigoje ir ypač XVII a. pirmojoje pusėje knygas kolekcionuoti buvo tapę madinga. Lietuvos didikai Sapiegos taip pat turėjo didžiulę biblioteką. Keletas knygų iš jos yra ir šioje kolekcijoje. Apie tai liudija knygose matomas Sapiegų giminės herbinis antspaudas bei dedikacija.
Be knygų, šioje kolekcijoje yra ir žemėlapių, žurnalų. Labai įdomus grafinis spaudinys – Livonijos (iki 1562 m.) žemėlapis, kurio kampuose – iliustracijos: to laikmečio architektūros ir gamtos fone – žmonių, kurie laiko ginklus, figūros.
Profesoriaus Z. Ivinskio asmeninės bibliotekos rinkinyje daugiausia spaudinių istorijos tematika – apie Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Prūsiją ir kitas kaimynines šalis. Čia galima rasti daug žinių apie šių valstybių istoriją nuo seniausių laikų iki Pirmojo pasaulinio karo. Kolekcijoje – knygos meno, religijos temomis, nemažai gramatikų ir žodynų įvairiomis kalbomis.
Kalbiniu požiūriu kolekcija labai įvairi. Daug knygų lenkų, vokiečių kalbomis. Dauguma vokiečių kalba parašytų knygų išspausdinta įvairiu gotikos stiliaus šriftu, ornamentuotu smailiakampiu. Viena knyga išleista net gotų kalba. Senesnio laikotarpio rusų kalba parašytos knygos išspausdintos kirilica – seniausiomis slavų abėcėlės raidėmis.
Iš knygose rastų pirkimo kvitų, įrašų, sužinome, kad prof. Z. Ivinskis biblioteką kaupė įvairiais būdais. Knygos buvo perkamos dažniausiai Lietuvoje ir Vokietijoje (Berlyne, Münchene, Königsberge). Jas profesorius įsigydavo iš įvairių antikvarinių knygynų, kolekcionierių. Nemažai knygų Z. Ivinskiui yra įvairiomis progomis ir padovanota. Keletas kolekcijos grožinės literatūros knygų yra priklausę profesoriaus pirmajai žmonai C. Griniūtei – tai matyti iš knygoje esančių įrašų. Yra leidinių ir su kitų bibliotekų antspaudais.
Šiame kataloge spaudiniai išdėstyti abėcėlės tvarka. Pagal lotynų abėcėlę išdėstyti lietuvių, lenkų, vokiečių, prancūzų, lotynų, latvių, anglų, estų, rumunų, gotų kalbomis išspausdinti leidiniai, o spaudiniai rusų kalba – atskirai (katalogo pabaigoje) pagal slavų kalbos abėcėlę.
Parengė Genovaitė Razbadauskienė