Švažos Algimants gėmė 1933 m. rogsiejė 14 d. Papilie (Akmenės rajuons). Tėn praleida ėr vaikīstė. Če pu Ontruojė pasaulėnė kara lonkė pruogėmnazėjė.
Vėdorėni išsilavėnėma igėjė Vėlniaus ontruojie bernioku gimnazėjuo.
1952–1959 m. bova valstībėnė dainū ė šuokiu ansamblė „Lietova“ šuokies suolists.
Nu 1960 m. stodėjava grafikas mena Lietovuos dailės institutė, katrou pabėngė 1966 m.
1965–1976 m. dėrba laikraštė „Literatūra ir menas“ redakcėjuo.
1963 m. sava kūrėnius pradiejė ekspuonoutė paruoduos, katruos bova rėngamas Lietovuo ėr kėtuos šalies. Iš vėsa Lietovuo ėr Latvėjuo īr vīkosės 27 anuo darbū paruodas.
A. Švažos īr III pasaulė žemaitiu dailės paruoduos laurets.
1970 m. istuojė i Lietovuos dailininku sājunga.
Nu 1975 m. dėrba Lietovuos Mena darbuotuoju rūmu, katrėi veikė Vilniou, Dailės skyriaus vaduovo. Eidams tas pareigas ons suorganizava daugiau kap 300 lietoviu ėr kėtū šaliū dailininku paruodū – tuo darba dėrba lig tuo laika, kumet Mena darbuotuoju rūmā bova ėš dabartėniu Prezidėntūras rūmu iškeltė i Vėliaus ruotošė.
A.Švažos sava kūrībuo nauduojė mėšrė technika. Dėdliausė anuo kūrībėnė palėkėma dali sodara medė raižėnē, estampā, katrus tonkē sodara po kelės dešimtis kūrėniū. Platē žėnuomė, aukštā vertėmė tuokėi A. Švaža estampā, anū ciklā, medė raižėnē: „Tadas Blinda“ (onkstīvāsis kūrības laikuotarpis), „Užgavienės“ (1964); „Medėnē stebuklā“ (1967); „Lietova“, katrou sodara ketorės dalīs: „Vilnios“, „Dzūkėjė“, „Aukštaitėjė“, „Žemaitėjė“, „Pamarē“ (1968); trėluogėjė „Mindaugs“, „Katedra“, „Mažvīds“ (1974); „Pėlėkalnė sakmie“, „Žalgiris“ (1975); „Senuoliu guodas“ (1982); „Baltu stolps“, „Deiviu sotartėnė“ (1993).
Kūrė ons ėr ekslibrisus, īr iliustravės 20 poezėjė ėr pruozos kningu. Bova 7 kina filmu dailininks, tarp anū ėr filmu „Akmou ont akmėns“ (1971), „Smuokas ė Mažīlis“ (1975) – abodo režisava Vabals Raimonds; „Sadūto‑tūto“ (1974) – rež. Grikevičios Almants scenuovaizdiu autuorios. Īr apipavėdalėnės kelės respublėkėnės dainū švėntės, nemažā užsėinie vīkusiu lietoviu koncertu.
A.Švaža kūrībā dėdėlė ītaka darė Gimbutienės Marijės darbā, baltu mituoluogėjė, tradicėnė žemaitiu kultūra.
Dailininka darbū īr isėgėjės Lietovuos naciuonalinis dailės muziejos, Lietovuos naciuonalinis muziejus, Akmenės muziejus ėr kelė kėtė Lietovuos muziejē, īr anū ėr Čekėjės, JAV, lėnkėjės, Prancūzėjės, Švedėjės muziejūs, universitetūs, privatiuos kolekcėjuos.
Dailininks paskotēs sava gīvenėma metās daug laika liuob praleistė, kūrė Varienas rajuona Pauosopė kaimė anuo šeimā priklausiosiuo suodībuo. Tėn ons 2003 m. rogsiejė 26 dėina.ėr mėrė. Palaiduots Vėlinaus Antakalnė kapėniu menininku kalnelie.
Parėngė Danutė Mukienė
Daugiau aple dailininka:
Mukienė Danutė „Altuorios gīvenėmou, žemē, Žemaitėjē“
Straipsnis parašīts 2001 m. A. Švažos mėrė 2003 m. rogsiejė mienesie.
Palaiduots 2003 m. rogsiejė 30 d. Antakalnė kapinies.
Dailininks Švažos Algimants gėmė 1933 metu rogsiejė 14 dėina Papėlie (Akmenės rajuons). Grafiks. Ėlga laika šuoka „Lietovuos” ansamblie. 1966 metās bėngė Lietovuos dailės instituta. Paruoduos dalīvaun nu 1963 metu. 1965-1976 metās dėrba „Literatūras ėr mena” redakcėjuo, nu 1976 metu – Vilniou, Mena darbuotuoju rūmūs, kor aple 18 metu organizava Lietovuos dailininku kūrības paruodas ėr kėtus kultūrėnius rėnginius.
Kor estampus, ekslibrisus, iliustroun kningas. Nauduo mėšrė teknika. Platē žėnuomė anuo sokortė grafikas ciklā „Žemaitėjė”. Medėnē stebuklā”, „Lietova”, „Senuoliu guodas”, „Deiviu sotartėnė”. Sokūrė vaizdus menėnems filmams „Akmou ont akmėns”, „Medėnē stebuklā”, „Smuoks ėr Mažīlis”, „Medaus mienou Amerikuo”, prisėdiejė koront filma „Skrīdis par Atlanta”.
Švaža Algimanta darbū īr isėgėjė Parīžiaus Sorbuonas, Stokholma universitetā, ivairė Lietovuos, Lėnkėjės, Čekėjės, JAV ėr kėtū valstībiu moziejē, galerėjės, kolekcininkā.
Algimants – vėns ėš pagrindiniu pėrmuosės Pasaulė žemaitiu dailės paruoduos organizatuorios, tretiuosės Pasaulė žemaitiu dailės paruoduos laurets.
Gīvena Vilniou ėr Pauosopie (Dzūkėjė).
***
1983 metās Vilniaus Ruotošie vīkosės A. Švaža grafikas darbū paruoduos kataluogė L. Puocios raša:
„A. Švažas – darbštus ir produktyvus dailininkas, nuolatinis dailės parodų dalyvis.(…) Gimęs ir praleidęs vaikystę vaizdingoje papročių turtingoje Žemaitijoje, A. Švažas atsinešė neblėstančią meilę savo kraštui, jo žmonėms, tautosakai ir liaudies menui. Ši gyvybingoji versmė maitina visą jo kūrybą, suteikdama jai atitinkamą formą ir turinį.
Pirmas A. Švažo darbų įspūdis – sporadiška meninė saviraiška. Tačiau, atidžiau įsižiūrėjus, supranti, kad po paviršiaus sluoksniu glūdi apgalvotas ir pagrįstas meninės idėjos bei vaizdo planas. Aiškios kompozicijos pagrindan padėti netikėti masių ir siluetų sugretinimai bei priešpastatymai. Išraiškos dėlei jie minkštinami, kiek deformuojamos proporcijos.
A. Švažo estampų meninė įtaiga nebus pakankama, jeigu į juos žiūrėsime skyrium vienas nuo kito. Paprastai jie jungiami į vieningus kelių ar keliolikos estampų ciklus, kur vieni darbai pratęsia, papildo kitus ir atskleidžia bendrą sumanymo idėją.”
Menuotīrininks, šėndėin rašīdams aple A. Švaža kūrība, matīt nedoug kou pakeisto, nes pagrindėnems sava kūrības principams A. Švažos lig pat šiū dėinū ėšlėka ištėkėms.
Švažos Algimants – žemaitiu žemaitis
Iš pėrma žvilgsnė A. Švaža kūrība atruoda šėik tėik grobuoka, kap ėr pats dailininks, Bet, ka kėik ėlgiau so anou pabėndrauji, pasėrokouji, pasėgilini i anuo kūrība, ka būtomi ė ne žemaitis, supronti, ka pagridū pagrinds tėik tūs grafikas darbūs, tėik ėr patemė dailininka gīvenėmė īr ne kas nuors kėts, vuo anuo žemaitėška pasauliejauta, žemaitėšks paprastoms, tėisoms, žemaitėška gīvenėma filuosuofėjė. Vėsė tėi anuo kūrėnē – išmintėis pėlns ėr sava prisėmėnėmās i šimtmetius nueinous apsamanuojės galings žemaitiu oužouls. Atruoda, ka vėsks, kas vīka tuo žmuogaus gīvenėmė, atejė ėš patiuos žemės, anuo šaltėniu. Vėskou tou palaika anuo artėmė ėr mīlėmė žmuonės, tuokėi pat žemaitē kap ėr ons. Žmuona Gražina Degutītė – garsi Lietovuo keramikė, tēp pat žemaitė. Žmuonės, so katrās Algimants bėndraun, tonkē tēp pat īr žemaitē.
A. Švaža nomūs, kor tik pasėsoksi, viel jauti, ka aplinka, tuo nomū aura kor žemaitē. Tēp jau sosėkluostė gīvenėms, ka dar jaunė būdamė, ėiškuodamė vėitas, kor galietom ištrūktė vasaruoms iš Vilniaus, atsėdietė kūrībā, Gražina ėr Algimants Švažā sau vėita atsėrada Dzūkėjės mėšūs. Tarp tū ėš pėrma žvilgsnė muonuotuonėškā vėinuodu dzūkėšku pušīnu, natuolėj Marcinkuoniu īr Pauosopė kaims, katruo kelės suodības ėr poeta Matotė Anzelma pastatīts mėška nomielis (bitiū avėlīs), katramė dabar jau īr ikorts moziejielis. Kāp tik tamė kaimė prīš 18 metu ėr pradiejė kortėis dailininku Švažu šeimīna. Pradiuo če Gražina so Algimanto liuob tik mienesi kėta praleistė, vuo dabā, ka jau Algimanta nikuoks valdėšks darbs nabvarža, sānariū skausmā ėr vėsuokės kėtuokės biedas prispaudė, iš če jau retā kumet ons ėr beišvažioun. Prīš gerus metus tūs pagal dzūkėškas tradicėjės atstatītuos truobuos Algimants atėdarė nedėdėlė sava kūrības galerėjė. Rasem če kūrėniū ėr iš „Senuoliu guodu”, ėr iš „Lietovuos” cikla”, īr če ėr paskutiniu metu anuo kūrėniū. Vėinuo ėš garbingiausiu vėitu – A. Švaža „Žalgėrė mūšis”, grafikas kūrėnē, skėrtė Gediminou.
Nieka tuo galerėjuo narasem ėšdailinta, ėšcackinta. Vėsks, kap ėr ta mūsa kuožna dėina minduoma žemė, če īr paprasta. Net ėr atsėlėipėmu kninga ėš tėktū tėkriausė medė padarīta – sopjaustė noabliouta lėnta, ėšgrėižė skīlės, parvierė anas šniūro, padiejė parkeri ėr… Je apsėlonkės če tori kou pasakītė, imk plunksna i ronka ė rašīk. Tuo anuo suodībuo īr ėr daugiau kuo, kas papėlda Algimanta ėr Gražinas kūrība, sodara galėmībė geriau pajostė tėik onkstiau, tėik ėr paskotėnēs metās sukortus anū darbus. Suodībuo īr ėr slienis, katramė irėngts žemaitėšks altuorios, mini baublioku moziejos. Ont žema, platė medėnė stala jau kuris laiks verd nemaža skrozdielīna gīvenėms. Kėimė gali pamatītė ėr žalti. Če pat ėr pelīnā aug. Vuo rūgštīniu, rūgštīniu! Pjan ė pjaun anas Algimants, vuo iveiktė nikāp nagal. Nu pat pušīnu ligi pat Ūlas – vėinė rūgštinīnā. Rudėni sokėlst grībā. Kartās tik ėš kėima išėiti ėr jau gali pjautėnuos anuos pjautė.
Suodībuo daug kvietku. Gielīnūs – kuožnuo žemaitiu suodībuo sotinkamas tradicėnės kvietkas. Tarp anū tā vėinuo tā kėtuo vėituo pamatīsi gražē sodieliuotus akmėnelius. Daugiausē če – tėtnags; prīš kuri laika pradiejė anou rinktė ėr sostuotė nagal. Bet vėskam, kas tor vertė ėr īr tėkra, tuo suodībuo atsėrond vėitas ėr atruoda tēp, ka tik če nu omžiu ėr toriejė būtė.
Gīvenamuojie truobuo sėinas pouš žemaitėškė dėvuonā, kampė stuov tradicėškā žemaitėškā pakluota medėnė luova. Unt sėinas, patiuo garbingiausie vėituo – viel savuotėšks žemaitėšks altuorios: če sokabinta, gražē sokompuonouta vėskas, kas īr brongiausė Algimanta prigimtē, anuo žemaitėškam sopratėmou. Če pamatīsi ėr žemaitiu herba, ėr pasaulė žemaitiu dailininku paruodū plakatus, kvėitėmus i tas paruodas, puortėgrapėjės, katruos iomžintė žemaitē dailininkā. Sorasi če ėr žemaitėškus leidėnius, ėš Žemaitėjės parsivežtus sovenīrus. Tas altuorios sosėpormava natūralē, par kelis metus. Nieka če nier padarīta pripolamā, dėrbtėnā, nieks tau tuo ėr prikėšamā nebrok. Je iduomausīs, je soprasi, kas īr kas, dailėninks tau ėr daugiau kou aple kuožna daiktieli galies papasakuotė. Vuo ka jau pradies grimztė i prisimėnėmus, anėms nebūs ni gala, ni pabaiguos. Paskotėnēs metās Algimants īr ožsėdegės vėskou tou joudo ont balto sorašītė. Ėr raša. Pats saka, ka jau 17 sāsiovėniu būs prirašės. Tonkē tūs sāsiovėniūs – eilės, žemaitėškė tekstā. Tuokiū tekstu rasi ėr anuo estampu ciklūs, daugiausē „Užgavienies”.
Tēp ėr gīven tas jaunīstie platē garsiejės žemaitis šuokies, paskiau drousos, originalos ėr talėntings grafiks, vīkės paruodū organizatuorios Dzūkėjės mėškūs. Daug kas anuo suodība če jau Žemaitėjės atstuovībė Dzūkėjuo vadėn, nesėmuista, ka tēp anou pavadėni ėr pats Algimants.
Tuo Dainavuos žemie Algimants ne vėns tuoks. Sava kūrėnēs platē Lietovuo pagarsiejusi ėš Kretinguos rajuona kėlusi garsė dzūku kraštuotīrininka Džervaus Petra pati žemaitiu poetė ėr pruozininkė Džervienė Teklė Puniuo, pri Margėrė kalna, šaknis īr ileidusi. Tuoks tuoki sorond. Atrada i Algimanta suodība kieli ėr Džervā. Sosėtėka, pri Algimanta irėngta žemaitėška altuoriaus sosieda, žemaitėška daina ožtraukė ėr lėka vėsam omžiou draugās – šėndėin Švažā ėr Džervā bet kor sosėtėkė jautas tēp, ligo bruolis seseri būtom pu ėlga laika pamatė. Tuokiū, žemaitėška pasauliejauta, žemaitėško bėndromo sojungtū menininku, Lietovuo daug. Tas pats Algimants, i kuoki Žemaitėjės miestali a dėdliesni miesta mintim benoklīsto, vėina pu kėta mėnavuo anam brongius sava kraujė bruolius. Novažiou i Nida, kap brongiausi svieti če anou prijem dailininks ėr kraštuotīrininks Juonošos Eduards. Pasoks Algimants i Klaipiedas rajuona, sosėtėks tautuodailininka Majūra Vītauta, ėr viel līg bruolis bruoli apkabins. Novažious anėi i Palonga, pas garsiouji medė druožieji Žulku Alberta, viel kalbuoms gala nabūs…
Švažu suodyba Pauosopie isėkūrusi ont patėis Ūlas kronta. Ta vėita če īpatinga. Vėsor aplinkou pušīnā, vuo če aug šimtametē oužoulā. Tēp ėr kėrb mintės, ka če žėluo senuovie galiejė būtė švėntīkla. Gal būtė, ka diel tuo ėr Algimants če natūralē tus žemaitiu altuorius ėr aukorus padarė, ėr ne kor nuors kėtor, vuo pri pat šimtametė oužoula, katrou prīš daug daug metu miegėna iveiktė žaibs. Kėrta skaudē, lig pat oužoula šaknū, bet īstėngė tik vėina medė posė omžems nomarintė; ontruoji kap žaliava, tēp ėr tebžaliou. Bet laiks eit, vėskas keitas, perkūnā če kuožnās metās baisiausē daužuos, ėr Algimants so Gražina natuolėi tuo oužoula nesenē padėigė kelis jaunus oužoulelius. Prigėjė anėi, i vėršo pradiejė stėibtėis. Gīvenėms nasostuo vėituo…
Parėngė Mukienė Danutė
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“
