Albertas Žulkus (1933–2016) – skulptorius, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, medžio drožėjas, aktyvus žemaičių kultūros puoselėtojas. Gimė 1933 m. Telšių apskrities Janapolės kaime. Mirė 2016 m. vasario 1 d. Palangoje.
Jis buvo vienas iškiliausių Lietuvos tautodailininkų. Drožinėti pradėjo dar piemenaudamas. Rinktis staliaus amatą jį paskatino tėvas bei dėdė – garsus Žemaitijos dievdirbys Vincentas Gečas. Meistrystės žinių po Antrojo pasaulinio karo sėmėsi Telšių dailiųjų amatų mokykloje, kuri vėliau išaugo į Taikomosios dailės technikumą. Nuo 1958 m. gyveno ir kūrė Palangoje.
A. Žulkaus kūrybinį palikimą sudaro stilizuoti rūpintojėliai, Užgavėnių kaukės, skulptūros, suvenyrai, monumentalieji kūriniai, puošiantys Raganų kalną, Ablingos ansamblį, kryžiai… kelis dešimtmečius A. Žulkus tobulino medžio bei gintaro dermę vienoje kompozicijoje. Šioje srityje, menotyrininkų nuomone, tarp Lietuvos kūrėjų jis buvo nepralenkiamas.
A. Žulkus yra 1988 m. Palangoje pastatyto kryžiaus, skirto palangiškiams tremtiniams atminti, autorius.
Autoriaus atmintyje puikiai buvo užsifiksavo dar vaikystėje regėti rakandai, naudoti valstiečių buityje. Suteikęs jiems savitą formą, jis kūrė dekoratyvinius samčius, šaukštus, kubilus, vazas, dubenis ir lėkštes, kuriais savo svetainių ir netgi restoranų interjerus noriai puošė ir puošia šeimininkės.
Keletas A. Žulkaus parodų yra surengta Palangos gintaro muziejuje ir kitose kultūros įstaigose. Aktyviai A. Žulkus dalyvaudavo ir grupinėse tautodailės kūrinių parodose.
A. Žulkaus kūrinių yra Lietuvos ir daugelio užsienio šalių muziejuose, privačių asmenų kolekcijose, A. Žulkaus artimųjų ir bičiulių namuose.
Parengė Loreta Sungailienė
Tekstas paskelbtas vykdant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
